Padeda įsikibti į gyvenimą
Gerus darbus ši organizacija atlieka jau seniai – daug metų jaunuoliams iš globos namų organizavusi stovyklas, kurių metu jie buvo mokomi savarankiškumo įgūdžių, 2009-aisiais „Actio Catholica Patria“ įkūrė Savarankiškumo ugdymo centrą „Kitaip“. Tačiau ties tuo nesustojo.
„Jaunuoliai lyg įgyja tam tikrus įgūdžius, bet jie grįžta į savo aplinką ir tuos įgūdžius vėl praranda. Tuometinė komanda pradėjo ieškoti, ką galima padaryti, kad būtų jaučiama išliekamoji vertė – siekė padėti integruotis į visuomenę, mokslu, darbo rinką. Taip buvo įkurtas Lydimasis būstas, veikiantis iki pat šiol“, – pasakojo organizacijos direktorė, psichologė Inga Rusinaitė-Vaitkuvienė.
Keturių kambarių bute gyventi ir mokytis savarankiškumo gali šeši jaunuoliai – tam numatyti vieneri metai.
„Palikdami globos namus, didžioji dalis jaunuolių neturi savarankiško gyvenimo įgūdžių – nežino, kur gyventi, arba patiria labai skaudžias pasekmes, kai susiformuoja įprotis nelegaliai dirbti, įsitraukti į kitas nelegalias veiklas.
Pavyzdžiui, merginos dažnai nukeliauja pas vyresnius vaikinus, kurie jas išnaudoja. Esu pastebėjusi, kad jeigu jaunuoliai turi lengvą protinį atsilikimą ar stipresnę įgūdžių stoką, tretieji asmenys iš to bando pasipelnyti – paima jaunuolių vardu paskolų, fiktyviai įdarbina, paprašo, kad leistų pasinaudoti banko sąskaita. Tai yra užburtas ratas, iš kurio sunku išlipti“, – skaudžias tendencijas įvardijo psichologė.
Palydėjimo paslauga tokiems jaunuoliams – itin svarbi. Lydimajame būste taikomos kompleksinės priemonės padeda įveikti tam tikrus vidinius barjerus ir formuoti naujus įgūdžius. Taip žengti pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius tampa lengviau.
„Kartą per savaitę vyksta susitikimai su savo socialine darbuotoja ar darbuotoju, kalbamasi, keliami tikslai, mokomasi. Mokymasis aprėpia daugelį skirtingų dalykų – tai gali būti skaitiklių nurašinėjimas, konfliktų sprendimas, finansų planavimas, darbo ieškojimas ar rūpinimasis savo sveikata.
Jaunuoliams paprastai būna labai sudėtinga išsakyti savo nuomonę, apginti ją arba rasti sprendimų, todėl kartą per savaitę rengiame bendruomeninius susirinkimus, kuriuose visi gyventojai ir darbuotojai susitinka ir kalbasi apie iškilusius sunkumus“, – sakė I.Rusinaitė-Vaitkuvienė.
Pagalbą priima ne kiekvienas
Psichologė neslepia, jog tam, kad apsigyventų Lydimajame būste, jaunuoliai to turi norėti patys. Čia laikomasi ir gana griežtų taisyklių, kurios patinka toli gražu ne visiems būsto gyventojams.
„Pavyzdžiui, reikia grįžti tam tikru laiku – taip mokomės planuoti laiką. Jaunam žmogui tai atrodo be galo didelė kontrolė ir dažnai tenka rinktis – arba laikaisi taisyklių, arba išeini. Neretai jaunuoliai sako, kad juos išmetė, nors jie patys pasirinko nesilaikyti taisyklių“, – pasakojo „Actio Catholica Patria“ direktorė.
Tiesa, palydėjimo paslauga yra teikiama ne tik tiems, kurie gyvena Lydimajame būste – organizacija konsultuoja ir būste neapsistojusius jaunuolius iš globos namų.
„Bent kartą per metus pas mus konsultuotis ateina apie 100 jaunuolių, bet tokių, kurie sutinka įsipareigoti ir priimti didesnę pagalbą yra kone dvigubai mažiau. Ne visi atvejai yra sėkmingi – yra jaunuolių, kurie pateko ir į įkalinimo įstaigas ar turi kokių priklausomybių. Ne visiems gali padėti, ne visi nori pagalbos, kai kuriems reikia daugiau laiko.
Su pirmu jaunuoliu, kurį aš lydėjau, išsiskyrėme konfliktiniu santykiu – jis buvo labai supykęs. Prireikė trejų metų, kad sugrįžtų. Jis manęs ne atsiprašė, bet telefonu paprašė pagalbos tvarkant dokumentus. Galiausiai paprašė susitikimo gyvai ir savo būdu papasakojo, apie tai, kad dabar gerai gyvena, turi merginą. Ir aš supratau, kad tai buvo jo būdas padėkoti ir atsiprašyti“, – prisiminė I.Rusinaitė-Vaitkuvienė.
Pasak psichologės, dirbant šį darbą, svarbu nedaryti „meškos paslaugos“. Pasitaiko atvejų, kai darbuotojai yra linkę viską atlikti už jaunuolius, tačiau tai – ydinga.
„Juos reikia įgalinti – galiu šalia pastovėti, galiu duoti žodžius, bet skambink ir užsiregistruok pas gydytoją pats. Galim bandyti, kiek reikės – yra buvę atvejis, kai mergina du mėnesius bandė užsiregistruoti pas gydytoją. Didžiajai daliai tai atrodo paprasta, bet, kai niekad nesi to daręs, turi baimę kalbėti su nepažįstamais, ypač, jei jie yra tave nuskriaudę – tai gali būti iššūkis“, – darbo užkulisius atskleidė specialistė.
Širdį virpinančios sėkmės istorijos
Kiekvienas mažas jaunuolių žingsnis, anot I.Rusinaitės-Vaitkuvienės, yra aukso vertės. Laiku juos pastebėjus, šiems žmonėms galima suteikti didesnio pasitikėjimo savimi.
„Šiame darbe labai svarbu pamatyti mažus pokyčius – išmoko nueiti iki parudotuvės, išdrįso paskambinti gydytojui, vartoja mažiau alkoholio, nuėjo į darbo pokalbį. Jei mes, kaip darbuotojai, to nepamatom ir neatsukam to veidrodžio jaunuoliui, jis tada neįsisamonina ir neišmoksta, nes mano, kad padarė dėl mūsų. Nors mes esame tik įrankis“, – sakė psichologė
Nors pokyčiams reikia nemažai laiko, specialistė džiaugiasi, jog nemažai pagalbos sulaukusių jaunuolių šiandien reguliariai dirba ar yra baigę aukštąjį mokslą.
„Šią vasarą viena mergina atsiėmė diplomą. Aš ją lydėjau nuo 16 metų – prireikė daug laiko ir pokalbių, kad ji išdrįstų perlipti savo baimes, stoti į kolegiją, pabaigti mokslus, kurių nori. Tai yra labai ilgas ir sudėtingas procesas, ypač jaunuoliams, kurie gyvenime apie save yra girdėję labai daug neigiamų dalykų“, – apie skaudžią jaunuolių patirtį kalbėjo I.Rusinaitė-Vaitkuvienė.
ES finansavimas, pasak „Actio Catholica Patria“ vadovės, organizacijai suteikė galimybių užtikrinti paslaugas nuo pat 2009-ųjų iki 2022-ųjų. Tai – labai svarbu, mat praėjus šiam laikui, jaunuoliai geba atpažinti palydėjimo paslaugą ir atliepti poreikį ja pasinaudoti.
„Stengiamės būti ta vieta, į kurią jaunuoliai gali sugrįžti ir gauti palaikymą. Vis tik mano didžiausios sėkmės istorijos – kai jiems mūsų nebereikia ir gyvenime patys pritaiko įgytus įgūdžius. Turi laiku atsitraukti, kad jaunuolis augtų“, – pasakojo psichologė.
Šis projektas dalyvavo ir Finansų ministerijos inicijuotuose „Europos burių 2023“ rinkimuose, kur tapo nominacijos „Investicijos į žmogų“ laimėtoju.
Prasmingos iniciatyvos neliks nepastebėtos ir šiemet. Finansų ministerija šešioliktą kartą inicijuoja „Europos burių 2024“ rinkimus, kuriuose kviečiami dalyvauti ir kiti ES fondų lėšomis finansuojami projektai.
Registruotis projekte „Europos burės 2024“ galite čia.
