Visgi, jų vertinimu, ne visų sektorių prognozės tokios pozityvios, kadangi dalis eksportuojančių ir didmeninę prekybą vykdančių sektorių, nuo kurių priklauso ilgalaikis ekonomikos augimas, vis dar neatsigauna.
Eksporto perspektyvos – miglotos
„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad šių metų ekonomikos atsigavimui daugiausiai įtakos turi gyventojų vartojimo ir valstybės investicijų augimas. Visgi jis įspėja, kad ilgalaikis augimas priklauso nuo verslo eksporto, kuris iki šiol neatsigauna.
„Nuo dugno atsispiria ir kai kurie eksportuotojai – transporto priemonių, plastikų, trąšų gamintojai – tačiau daugelis kitų pramonės šakų ir transporto sektorius dar laukia paklausos atsigavimo“, – pranešime žiniasklaidai teigia N.Mačiulis.
„Daugelis Lietuvos įmonių sėkmingai įveikė energijos kainų, geopolitinius ir aukštų palūkanų normų šokus, bankrotų skaičius išliko arti istorinių žemumų, o darbo vietų skaičius – arti rekordinių aukštumų. Tačiau kai kuriose pramonės šakose, pavyzdžiui, labai priklausomose nuo darbo kaštų ar paklausos eksporto rinkose, atokvėpis nenusimato“, – komentuoja jis.
N.Mačiulis taip pat perspėja – pasaulyje matoma vis daugiau protekcionizmo, kas mažina Lietuvos galimybes vykdyti eksportą už ES ribų.
Ekonomistas pastebi, kad įmonių noras ir galimybės investuoti į plėtrą gerėja. Anot jo, tai matoma iš įsibėgėjančio verslo paskolų portfelio augimo, kuris yra 8,7 proc. didesnis nei prieš metus.
Geros nuotaikos, pasak N.Mačiulio, matomos vartotojų pasitikėjime šalies ekonomika ir vartojime. Jo manymu, prie to prisidėjo žema infliacija ir sparčiai augančios pajamos.
„Mažmeninė prekyba šiemet yra 3,9 proc. didesnė nei prieš metus, didėja beveik visų prekių ir paslaugų vartojimas, o nuosmukį patiria tik maitinimo paslaugų sektorius. Tikėtina, kad vartojimo augimas neišsikvėps, jį paskatins ir toliau augantys atlyginimai“, – aiškino jis.
Didmeninės prekybos sektorius traukėsi
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad didžiausią įtaką BVP augimui turėjo didesnė pramonės sektoriaus sukuriama vertė. Pasak jo, nors gamyba stabilizuojasi, stipresnio atsigavimo trūkimo pasekmės matysis antrąjį pusmetį.
„Koreliacija tarp pramonės įmonių parduotos produkcijos ir sukurtos pridėtinės vertės yra didelė. Per ketvirtį labiau augo chemijos, plastiko produktų ir metalo gaminių gamyba, tačiau šiek tiek mažėjo maisto produktų ir gėrimų gamyba. Baldų ir medienos gaminių gamyba stabilizavosi, bet stipresnio atsigavimo nėra“, – komentuoja T.Povilauskas.
„Antrąjį pusmetį metinis pramonės gamybos pokytis turėtų likti teigiamas, bet stipriau atsigauti neleidžia vangi paklausa pagrindinėse eksporto rinkose“, – spėja jis.
Ekonomistas pastebi – didmeninės prekybos apimtys antrą ketvirtį mažėjo. Taip pat, jo teigimu, silpsta statybų sektoriaus pozityvus poveikis ekonomikai.
„Priešingai negu mažmeninės prekybos, didmeninės prekybos apimtis antrąjį ketvirtį mažėjo ir teigiamos įtakos BVP nedarė. Praėjusį ketvirtį dar traukėsi reeksporto į rytus veikla“, – komentuoja jis.
„Praėjusiais metais ekonomiką nuo didesnio BVP nuosmukio apsaugojo tai, kad statybų sektoriuje sukurta pridėtinė vertė labai didėjo augus valstybės ir privačioms investicijoms į infrastruktūrinius objektus. Visgi šiemet jau pasiektas tokių investicijų augimo pikas“, – aiškina ekonomistas.
Vakaruose – vangus vartojimo apetitas
Tuo metu Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad skirtingai nei pernai, prie ekonomikos augimo 2024 m. prie ekonomikos plėtros prisidėjo eksportuojantis apdirbamosios gamybos sektorius. Bet, jos manymu, gamybos sektoriaus atsigavimą slopina Vakarų Europos rinkos vangumas.
„Pagamintos produkcijos realios apimtys per metus auga jau antrą ketvirtį iš eilės, energingą atšokimą demonstruoja energetikai imlios gamybos šakos – chemijos pramonė, plastikų ir guminių gaminių gamyba, į teigiamą teritoriją iškopė medienos ir baldų gamybos apimčių pokyčių kreivės“, – aiškina I.Genytė-Pikčienė.
„Lietuvos pramonei iki šiol sėkmingai pavyko išnaudoti konkurencinius pranašumus ir nišas Vakarų pridėtinės vertės grandinėse net ir pačioms rinkoms neaugant. Vis dėlto Vakaruose, ypač Vokietijoje, jaučiamas eksporto užsakymų atoslūgis, vartojimo apetitas išlieka vangus“, – pastebi ji.
Pasak jos, antrąjį ketvirtį Lietuvos ūkis dar tvirčiau rėmėsi į namų ūkių vartojimą, kuris, tikėtina, augs ir toliau.
„Antroje metų pusėje, tikėtina, palankių išorės signalų daugės. Karpomos palūkanų normos, gerėjantys vartotojų ir įmonių lūkesčiai bei palaipsniui atsigaunanti eksporto rinkų paklausa įlies energijos spartesniam į išorę orientuotų sektorių atsigavimui“, – spėja ji.
I.Genytė-Pikčienė išskiria, kad didžiuoju nežinomuoju išliks transporto sektorius, kurį ypač veikia geopolitiniai veiksniai, Mobilumo paketas, nauji mokestiniai barjerai Europos valstybėse bei kylantys darbo kaštai.
Valstybės duomenų agentūra antradienį, liepos 30 d., pranešė, kad realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginti su 2024 m. pirmuoju ketvirčiu, antrąjį šių metų ketvirtį buvo teigiamas ir sudarė 0,9 proc.
Anot agentūros, didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo statybos ir pramonės įmonių veiklos rezultatai.
Lyginant 2024 m. ir 2023 m. antruosius ketvirčius, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, augimas buvo teigiamas ir sudarė 1,9 proc., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 1,4 proc
