„Skolinimasis turėtų būti taikomas tik toms išlaidoms, kurios laikinos ir kurios būtinos – tarkime, konkrečiu atveju didinti krašto apsaugos finansavimą. Jeigu būtų kalbama apie skolinimąsi einamosioms išlaidoms – tarkime, švietimui, sveikatos apsaugai, kitoms valstybės funkcijoms, tai tikrai nėra tvarus kelias“, – „Žinių radijui“ sakė Ž.Mauricas.
Išskyręs Vokietijos brigados priėmimą ir strateginės karinės infrastruktūros kūrimą, ekonomistas taip pat pabrėžė, kad skolinimasis būtinoms išlaidoms yra geresnė alternatyva negu mokesčių kėlimas. Visgi, anot Ž.Maurico, prastėjant pramonės lūkesčiams valdžiai teks grįžti prie mokestinių sprendimų, tarp jų – ir neefektyvių lengvatų, pavyzdžiui, skiriamų centriniam šildymui, naikinimo.
„Perdėm optimistiškai atrodė visų institucijų prognozės kitiems metams, bet dabar matome, kad lūkesčiai prastėja“, – akcentavo Ž.Mauricas.
„Reikėtų tvarkyti savo kiemą, savo mokesčių sistemą, grįžti prie mokesčių reformos, kad nebūtų einama lengviausiu keliu, kad štai vienu kitu procentiniu punktu padidiname tam tikrą mokestį, bet didinant mokesčių sistemos teisingumą“, – tvirtino jis.
Be to, pasak Ž.Maurico, dėl lyginant su kaimyninėmis valstybėmis mažesnės skolos Lietuva turi „daugiau erdvės“ toliau šiek tiek didinti biudžeto deficitą.
„Lietuvoje biudžeto deficitas yra labai mažas. Čia mums labai pasisekė – gavome viršplaninių pajamų dėka ekonomikos augimo spartesnio nei tikėtasi infliacijos šuolio. Tos erdvės turime santykinai šiek tiek daugiau nei daugelis kitų šalių – pavyzdžiui, Lenkija turi žymiai didesnį deficitą, ar Estija, nepaisant to, kad ji mokesčius kelia“, – pridūrė ekonomistas.
Kaip skelbė Valstybės duomenų agentūra, pramonės lūkesčiai Lietuvoje birželio mėnesį prastėjo – fiksuotas vos 0,2 proc. siekiantis metinis pramonės augimas. Pramonės produkcija birželio mėn. susitraukė 2,1 proc., palyginti su gegužės mėn. Panašiai traukėsi ir apdirbamosios gamybos produkcija (2,2 proc.).
