Anot pramonininkų atstovo, tokios žaliavos poreikis yra susijęs ir su Lietuvoje amunicijos gamyklą planuojančia statyti Vokietijos karinės pramonės milžine „Rheinmetall“.
„Taip, pokalbiai buvo. (...) Bet esminis dalykas šioje vietoje yra tai, kad mums reikia turėti patį sprogmenį. Ir čia yra situacija sudėtingesnė, nes sprogmenų šiandien dienai labai trūksta. Čia yra kompleksinis sprendinys, kuris galėtų būti susijęs su didesne dalimi mūsų įmonių, Lietuvos įmonių“, – Eltai pirmadienį sakė V. Janulevičius.
Jo teigimu, pokalbiuose įvardinos konkrečios įmonės, kurias atskleisti, pasak V. Janulevičiaus, kol kas per anksti.
Visgi, LPK vadovas tikisi, kad sprogstamosios medžiagos, pavyzdžiui, trotilo (vadinamojo „TNT“) gamybą sugebės pradėti būtent lietuviškos chemijos pramonės bendrovės.
„Turime kalbėti apie platesnį ratą galimų partnerių – chemijos pramonės įmonių, kurios galėtų, tarkime, ne iš karto, bet po tam tikro laiko pradėti gaminti tuos pačius sprogmenis, kurie būtų kaip vienas iš pagrindinių komponentų užpildant miną“, – pažymėjo jis.
„Korpusus metalinius ir visa kita mes tikrai galime pagaminti, tuos pačius sprogdiklius irgi galime atsivežti, nusipirkti, bet turėti pačią sprogstamąją medžiagą (...) yra svarbiau“, – akcentavo LPK vadovas.
Jo teigimu, poreikį sprogstamosios medžiagos gamybai išsakė Radviliškio rajone esančio Baisogalos miestelio apylinkėse artilerijos sviedinių gamyklą statyti planuojanti Vokietijos pramonės milžinė „Rheinmetall“.
Pasak V. Janulevičiaus, įmonė neatmeta galimybių pavojingą žaliavą tiek įsivežti, tiek gaminti lokalizuotai.
„Rheinmetall“ vartotų sprogstamąją medžiagą, kuri galėtų būti naudojama ir minose. (...) Galbūt tai būtų (gaminama – ELTA) su „Rheinmetall“ kartu, su jų žinia, galbūt tai būtų atskira įmonė“, – akcentavo LPK prezidentas.
Visgi, anot V. Janulevičiaus, gamybos pajėgumams įtakos turės galimybės pritraukti investicijų.
„Neįmanoma tokių dalykų pagaminti čia ir dabar, čia tikrai yra mažiausiai metų, o gal net ir dviejų metų projektas. Tikimės, kad šioje vietoje tos galimybės bus Lietuvai. (...) Tikėkimės, kad pirmoje eilėje surasime tas investicijas“, – teigė V. Janulevičius.
Pirmadienį Vyriausybėje pristatydamas kontrmobilumo priemoness, kuriomis bus stiprinamas Lietuvos sienos su Rusija ir Baltarusija saugumas, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pranešė apie planus Lietuvoje gaminti minas.
Pasak jo, šiuo klausimu jau kalbama su Lietuvos pramonės atstovais. Liepos viduryje Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) siūlymui, kad „Rheinmetall“ norimai statyti gamyklai „Lithuanian Center of Excellence for Ammunition“ būtų suteiktas neatidėliotino valstybės saugumo ir gynybos poreikius užtikrinančio projekto statusas.
Tai reiškia, kad gamyklą bus galima pradėti statyti be leidimo, jį reikės gauti iki statybų pabaigos.
Šiems pakeitimams dar balandį pritarė ir Seimas. Jais supaprastinamos su teritorijų planavimu, žemės sklypų formavimu ir statyba susijusios procedūros, sudaromos sąlygos gynybos pramonės veiklą Lietuvoje pradėti per kuo trumpesnį terminą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija sutartį dėl „Rheinmetall“ Lietuvoje plėtros pasirašė birželio pradžioje.
Taip pat tą patį mėnesį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) taryba amunicijos gamyklos statybai nusprendė perleisti Baisogaloje esantį sklypą.
Planuojama, kad investicijos į amunicijos gamyklą sieks daugiau kaip 180 mln. eurų ir bus sukurta daugiau kaip 150 darbo vietų.
Gamykla per metus pagamins tūkstančius šaudmenų, kurių dalis bus skirta ir Lietuvos kariuomenės poreikiams.
