Net už Maskvos ribų, pavyzdžiui, Krasnodaro krašte, šiemet atsirado 428 naujos viešojo maitinimo įmonės.
Vakarų sankcijos Rusijos neveikia taip, kaip norėta. Negana to, kai kurie specialistai netgi kalba, jog jos Kremliui išėjo į naudą. „Palyginti su 2022-ųjų pavasariu, kai dauguma ekspertų, įskaitant ir mane, buvo įsitikinę, kad Rusijos ekonomika neišgyvens nė pusmečio, šiandien matome, kad ji ne tik išliko, bet ir toliau auga“, – sako ekonomistas Vladislavas Inozemcevas.
Yra ir daugiau skaičių, stebinančių specialistus. Pavyzdžiui, investicijų dinamika.
Kas slepiasi po tokia statistika? Kas padeda Rusijos ekonomikai gyvuoti ir kiek ilgai tai gali tęstis?
Apie tai žurnalistas Muminas Šakirovas kalbėjosi su restoranų savininku Borisu Zarkovu, Rusijos ekonominės ir socialinės geografijos katedros profesore Natalija Zubarevič, ekonomistu V.Inozemcevu, ekonomistu Sergejumi Gurijevu, jo kolega Igoriu Lipsicu, „Movchan's Group“ vyresniuoju partneriu, Jungtinėje Karalystėje gyvenančiu finansininku Andrejumi Movčanu. Pokalbis publikuotas „svoboda.org“.
Kaip jau minėta, viešojo maitinimo įstaigoms rusai šiemet dosnesni, didėjo ir pačių restoranų skaičius bei apyvarta.
Tačiau yra ir neigiama pusė, su kuo tenka susidurti verslams – staigus darbuotojų migrantų nutekėjimas iš Rusijos.
„Krasnodaro regione jie sąlyginai dabar visiškai uždrausti. Problema ta, kad nuolat trūksta darbuotojų ir vyksta jų kaita. Žmonės persamdomi, nuolat kyla darbo užmokestis. O tai turi įtakos paslaugų kokybei“, – sakė restoranų savininkas B.Zarkovas.
Vis dėlto pabrangus kelionėms į užsienį, Rusijoje pradėjo vystytis vietinis turizmas. „Matau organišką augimą, – kalbėjo restoranų savininkas. – Be to, paklausa didina konkurenciją, todėl atsidaro daug įdomių projektų“.
Nėra kliūčių ir dėl maisto produktų. 2014 m. reaguodamas į Vakarų sankcijas Kremlius paskelbė draudimą importuoti europietiškus maisto produktus. Nuo to laiko restoranai pasikliauja vietine mėsa ir pieno produktais bei jūros gėrybėmis.
„Aišku viena: žmonės turi pinigų eiti į barus, kavines ir restoranus bent jau miestuose ir miesteliuose“, – išvadą padarė M.Šakirovas.
Rusijos ekonominės ir socialinės geografijos katedros profesorė N.Zubarevič skaičiavo: neįskaitant infliacijos darbo užmokestis rubliais padidėjo daugiau kaip 14 proc. O sausio-balandžio mėn. jis išaugo 19 proc. „Darbo užmokesčio lenktynės įsibėgėja“, – įvertino profesorė.
„Palyginti su 2022-ųjų pavasariu, kai dauguma ekspertų, įskaitant ir mane, buvo įsitikinę, kad Rusijos ekonomika neišgyvens nė pusmečio, šiandien matome, kad ji ne tik išliko, bet ir toliau auga. Formaliai kyla bendrasis vidaus produktas (BVP), piliečių pajamos taip pat didėja, tačiau jokios plėtros Rusijos ekonomikoje dabar nėra ir nenumatoma“, – komentavo ekonomistas V.Inozemcevas.
Beveik kiekvienas ekspertas, stebintis padėtį Rusijoje, mini, kad šalies ekonomika auga dėl karinių užsakymų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuolat giriasi, kad šalies ekonomika augimu pralenkė visą Europą: 2023 m. BVP kilo 3,5 proc. Tačiau ar tai gerina rusų gyvenimo kokybę?
Ekonomistas S.Gurijevas atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius kelerius metus gamyba augo išimtinai Rusijos karinėje pramonėje.
„Tai, kad pagaminome tanką, nebūtinai reiškia Rusijos piliečių gyvenimo kokybės pagerėjimą. Tankų gamintojai gavo pinigų iš Rusijos biudžeto, tačiau tam tikra prasme tai prilygsta tarsi pinigai būtų atspausdinti ir išdalinti tankų gamintojams. Taigi neturėtume stebėtis, kad ekonomika perkaitusi, nedarbas mažas, o infliacija didelė“, – kalbėjo S.Gurijevas.
Skaičius, kuris pritrenkė
Keturiolika Vakarų sankcijų paketų, darbo jėgos trūkumas, sunkumai atsiskaitant su bankais net prekiaujant su tokiomis partnerėmis kaip Kinija ir Indija... Tačiau niekas negali atšaukti vidaus investicijų.
Rusijos ekonominės ir socialinės geografijos katedros profesorę N.Zubarevič stebina investicijų dinamika, kurią pašnekovė vadina neįtikėtina:“ Praėjusiais metais buvo mažiau nei 10 proc., o pirmąjį šių metų ketvirtį – 14 proc. augimas. <...> Labai norėčiau sulaukti pusmečio rezultatų. Kol kas bijau ką nors komentuoti, nes tai skaičius, kuris mane pritrenkė“.
Tačiau reikalus gali sugadinti vyriausybės sprendimas padidinti mokesčius. Neseniai V.Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo nuo 20 iki 25 proc. padidino pajamų ir pelno mokesčius. Akivaizdu, kad pinigų karui neužtenka, todėl reikia imtis nepopuliarių mokestinių priemonių. Pasak ekonomisto I.Lipsico, pirmiausia tai – smūgis smulkiajam ir vidutiniajam verslui.
Ekonomistas prognozavo, kad jie trauksis, tad reikės mažiau darbuotojų. „Žmonės eis dirbti į karines gamyklas, jei šios bepriims, arba eis samdiniais į kariuomenę“, – komentavo I.Lipsicas.
Niekas taip ir nepasakė, ko tikisi
Keturiolika sankcijų paketų, rodos, nedavė tokios naudos, kokios tikėtasi.
Finansininkas A.Movčanas tuo nesistebi. Anot jo, niekas niekada taip ir nepasakė, pagal ką matuoti sankcijų efektyvumą ir ko tikimasi jas įvedant.
Antra, A.Movčano teigimu, solidi sankcijų dalis kaip sykis prisidėjo prie Kremliaus strategijos.
Pirmiausia, sankcijos, susijusios su kapitalo eksporto iš Rusijos ribojimu, sankcijos, nukreiptos prieš oligarchus – asmenis, tiesiogiai nedalyvaujančius kariniuose veiksmuose ir priimant sprendimus – suteikė Kremliui galimybę stabilizuoti ekonomiką.
„Kaip ir beprasmiškos sankcijos, skirtos apriboti importą į Rusiją. Jos paprasčiausiai Rusijos propagandai suteikė patogų naratyvą apie Vakarų priešiškumą, užuot privertusios save pristatyti kaip teises naikinančią diktatūrą, ribojant rusų galimybes, tarkime, importuoti prekes ir eksportuoti kapitalą.
Vakarai veikė būtent Kremliaus naudai, tapdami tuo metu jam reikalingu priešu. Dėl to ypač sustiprėjo rusų konsolidacija, kuri buvo daug didesnė, nei kas nors tikėjosi“, – vertino finansininkas.
Jo nuomone, Vakarai – priešingai – turėtų užtvindyti Rusiją importu, kad susižertų iš naftos uždirbtą valiutą.
„Viskas, kas tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie karinių veiksmų galimybės, žinoma, neturėtų būti parduodama. Tačiau BMW, „Louis Vuitton“ rankinės, papuošalai, mėsainiai, IKEA baldai ir visa, kas negali būti naudojama karo veiksmams, turėtų būti parduodama atvirai, laisvai ir bet kokiais kiekiais, nes tai neabejotinai konkuruotų su valstybės užduotimi turėti pinigų savo kariniams pajėgumams užtikrinti“, – komentavo finansininkas.
Kur perkaitusios Rusijos karinės ekonomikos riba? Kada ji nustos augti?
„Karinė ekonomika neturi stebuklingos lazdelės, ji nesukuria postūmių ir pati savaime nekuria ekonomikos. Tai tik būdas gana neefektyviai perskirstyti ekonomikos išteklius iš kai kurių valstybės iždų. Anksčiau biudžetas buvo perteklinis – 3 proc. perteklius, ir rezervai sparčiai augo, o dabar biudžetas deficitinis, sakykime, minus 2 proc. O valstybė didina savo skolą, kuri anksčiau buvo nedidelė“, – aiškino A.Movčanas.
Tačiau jis prognozuoja, kad karo pramonės dalis ekonomikoje gali dar labiau augti. Jis pateikia Izraelio pavyzdį: jo ekonomikoje karinė dalis sudaro apie 15 proc. BVP. Rusijoje dabar ji siekia 10–11 proc.
