Praktinės konferencijos verslui „Tvarumo planas 2024“, kuri vyks rugsėjo 12–13 d. LITEXPO centre, viena organizatorių Ž. Vaškytė-Lubienė pastebi, kad didelė dalis šalies bendrovių vadovų tvarumą suvokia vien per aplinkosaugos, CO2 emisijų, žaliosios energijos, išteklių tausojimo ir panašias prizmes. Anot jos, toks klaidingas įsivaizdavimas yra bene dažniausiai pasitaikanti įmonių klaida, kai kalbama apie tvarumą.
„Visa tai, be abejo, svarbu. Bet dažniausiai lietuviško kapitalo įmonėse tvarumo labiausiai reikalauja jų pamirštama sritis – socialinė: nevienodo atlyginimo, lyčių nelygybės, nevienodų karjeros galimybių ir kiti jautrūs žmonėms klausimai“, – paaiškino tvarumo konsultantė.
Ji priminė pokytį ir valdysenos srityje, kad dar visai neseniai lietuviškose įmonėse niekam nekeldavo nuostabos, kai vienas ir tas pats asmuo būdavo ir bendrovės įkūrėjas, ir savininkas, ir direktorius, ir valdybos pirmininkas, o valdyboje sėdėdavo giminės ir artimieji.
„Dabar vis daugiau žmonių versle supranta, kad įmonei tokia praktika nėra naudinga – tiek dėl per didelio darbų krūvio ir potencialiai mažėjančio produktyvumo, tiek skirtingo požiūrio stokos ir naudų, kurių galėtų duoti kitas vadovas ar valdybos narys“, – sako Ž.Vaškytė-Lubienė.
Tai nuo ko pradėti siekiant tvarumo?
Anot ekspertės, internete galima rasti daugybę patarimų, į ką derėtų atkreipti dėmesį bei kaip pasiekti tam tikrus tvarumo standartus. Pavyzdžiui, rekomenduojama didinti vertės grandinės skaidrumą, siekti patikimų partnerysčių, naudoti tik perdirbamas pakuotes, plėtoti atliekų mažinimo praktikas, skatinti tvarumo kultūrą darbuotojų gretose, peržiūrėti valdymo struktūras ir panašiai.
Tokius ir panašius patarimus, pašnekovės teigimu, reikėtų vertinti nepamirštant ir kritinio mąstymo.
„Tie patarimai nėra blogi, bet nėra ir universali, visais atvejais tinkanti formulė. Tarkime, aspektai, svarbūs pakuotes gaminančiai įmonei, bus kitokie nei draudimo bendrovei. Todėl visada siūlau pradėti nuo įsivertinimo ir tuomet konkretaus plano sudarymo, kaip reikėtų organizacijoje siekti tvarumo, susidėliojant prioritetus ir apmąstant įmonės pajėgumus, investicijas, laiką, kuriuos teks skirti“, – pataria Ž.Vaškytė-Lubienė.
Tiesa, ji pripažįsta, tikrai ne visi gali lengvai identifikuoti ar sugalvoti rodiklius, kurie atskleistų realią ir išsamią tvarumo situaciją įmonėje. Ypač todėl, kad reikia vertinti ne tik vidinius, bet ir išorinius aspektus – ryšius su kitais verslais, klientais, teisine ir fizine aplinka, bendruomenėmis ir t. t.
„Kartais nutinka taip, kad kažkokia veiklos sritis, kuri vadovui atrodo veikianti, iš tiesų slepia nemenką problemą, apie kurią nekalbama. Neretai pasitaiko pavyzdžių, kai įmonės vadovui kažkuri veiklos ar proceso detalė atrodo ne tokia svarbi, galinti palaukti, o darbuotojai, pasirodo, jau seniai laukia, kol ji bus sutvarkyta, nes jie apie tai tarpusavyje kalba kasdien ir laukia pokyčio“, – verslo tvarumo vertinimo subtilybes pasakoja ekspertė.
Kardinalus pokytis ir visuotinis tvarumo auditas
Ž.Vaškytė-Lubienė akcentuoja, kad 2023 m. pasaulyje įvyko staigus ir ganėtinai stebinantis pokytis: verslas, atrodo, per naktį suvokė, kad tvarumas gali būti finansiškai naudingas, padedantis užtikrinti konkurencingumą ir pelningumą ateityje. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, tokiam teiginiui vos prieš porą metų pritarė tik 21 proc. apklaustų verslo vadovų. Tačiau pernai pritariančiųjų padaugėjo trigubai – iki 63 proc. Sumažėjo ir manančiųjų, kad tvarumo iniciatyvos įmonei yra finansinė našta. Per metus taip galvojančių verslo atstovų proporcija sumažėjo nuo 53 iki 22 proc.
Pasak ekspertės, prognozuojama, kad 2024-ieji turėtų išsiskirti skaičiumi kompanijų, ženkliai didinsiančių investicijas į tvarumo iniciatyvas.
Ž.Vaškytės-Lubienės nuomone, prie tokių tendencijų Europoje ženkliai prisideda ir ambicinga Europos Sąjungos (ES) politika bei tokios iniciatyvos kaip Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva.
„Anksčiau, kai tvarumo iniciatyvos nebuvo konkrečios ir griežtai apibrėžtos, verslas šią sritį traktuodavo tiesiog kaip papildomą rinkodaros ar komunikacijos galimybę, neskirdamas per daug dėmesio duomenų pagrįstumui, tikslumui ir atsakomybei už juos. Dabar, atsiradus konkretiems kriterijams ir standartams, tvarumo iniciatyvos tampa aiškiai išmatuojama sritimi, kuri turėtų leisti pamatyti realią ES įmonių situaciją tvarumo atžvilgiu ir įžvelgti tvarumo reikalavimų naudą pačioms įmonėms“, – pabrėžia Ž.Vaškytė-Lubienė.
Kalbėdama apie tvarumo ataskaitų teikimą, Ž.Vaškytė-Lubienė sako, kad jos duos naudos ne tik verslui, bet ir visai ES, nes taip bus atliktas visuotinis tvarumo auditas, kurio reikia siekiant pasiruošti ateities iššūkiams ir priimant sprendimus, kurioms priemonėms skirti daugiausia dėmesio.
Pasak tvarumo konsultantės, nors kol kas tvarumo ataskaitos privalomos tik daliai įmonių, į jas neturėtų numoti ir tie, kam jų teikti dar nereikia. Anksčiau ar vėliau jos bus privalomos kiekvienai bendrovei.
„Iš anksto nepasiruošus, įmonės veiklos procesų duomenų surinkimas gali būti labai ilgas ir varginantis procesas, ypač jei įmonė didelė ir tų procesų bei sričių yra daug. Surinkti visus reikalingus duomenis, juos sujungti į aiškią ir lengvai reikiamus rodiklius generuojančią sistemą užtruks tikrai ilgiau, nei galvojate, tad labai rekomenduoju nedelsti ir pradėti tai daryti kuo anksčiau, net jei kol kas jums ir nereikia teikti ataskaitų“, – pabrėžė Ž.Vaškytė-Lubienė.
Kaip tvarumą paversti prioritetine įmonės sritimi, kaip pasiruošti tvarumo ataskaitų teikimui, kokie yra geriausi tvaraus verslo pavyzdžiai, didžiausi iššūkiai bei sėkmingai įgyvendinamos praktikos Lietuvoje, išsamiai bus aptariama jau rugsėjo 12–13 d. praktinėje konferencijoje „Tvarumo planas 2024“, skirtoje įmonių vadovams, verslo vystymo, pardavimo, personalo, rinkodaros specialistams, tvarumo vadovams ir kitiems organizacijų atstovams, atsakingiems už tvarumo iniciatyvas įmonėse.
Bilietus į dviejų dienų konferenciją, kurią organizuoja LITEXPO ir tvarumo konsultacijų bendrovė ENOUGH, platina Kakava.lt, – https://kakava.lt/pirkti-bilietus/8511/15730.
