Kaip teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė, kartu su paskoline dalimi, šis prašymas leistų Lietuvai dar šiemet gauti 500 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) plano.
„Pakeitimo tikslas yra paspartinti atsiskaitymą už jau pasiektus rodiklius. Tai tam, kad būtų galima padaryti, iš antro mokėjimo prašymo iškeliam mokestinių prievolių gerinimo vykdymo rodiklį. Taip būtų suvienodintas atsiskaitymas už visus rodiklius. Taip pat atkeltume rodiklius iš 3 ir 4 mokėjimų prašymo“, – Vyriausybės posėdžio metu teigė G. Skaistė.
Ministrės teigimu, ankstesni Lietuvos įsipareigojimai, susiję su skurdo ir pajamų nelygybės mažinimu perkeliami į ateities prašymus.
„Tie rodikliai, kurie jau yra pasiekti, yra įkeliami į 2 mokėjimo prašymą, o dalis susijusi su mokesčių pakeitimais iškeliama į 3 prašymą“, – sakė ji.
Anot Finansų ministerijos, šiuo metu įgyvendinta daugiau nei du trečdaliai „Naujos kartos Lietuva“ plano veiksmų – iš viso 72 proc.
Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui spartinti Lietuvai reikalingas investicijas už 346 mln. eurų
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui spartinti investicijas 346 mln. eurų Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) lėšų, daugiausiai jų nukreipiant į inovatyvius ir žaliosios energetikos projektus. Vyriausybės sprendimu taip pat perskirstomos 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos ir „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšos.
Finansų ministerijos teikime papildomos investicijos nukreipiamos dviems kvietimams. Pirmasis jų – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kvietimas, kuriam skirti 72 mln. eurų, padėsiantis pritraukti vietos ir užsienio investuotojus į rajonų savivaldybes. Antrasis – Vidaus reikalų ministerijos kvietimas investuojant beveik 13 mln. eurų žmonių įsitraukimui į vietos problemų sprendimą.
Skaitmeninimo srityje daugiausia dėmesio bus skiriama naujoms ir esamoms skaitmeninėms paslaugoms kurti. Beveik 173 mln. eurų siekiančios papildomos investicijos bus nukreiptos technologiniams sprendimams kurti: e. paslaugų modernizavimui, viešųjų skaitmeninių paslaugų patobulinimams, DI ir inovatyvioms technologijoms plėtoti ir kt.
Žaliosios ekonomikos srityje 80 mln. eurų bus skiriama investiciniams projektams, orientuotiems į atsinaujinančius energijos išteklius, atsisakant iškastinio kuro naudojimo.
Tuo metu gynybos poreikių stiprinimui skiriami 8 mln. eurų, kurie numatomi žmonių perspėjimo ir informavimo infrastruktūros plėtrai.
Iš viso Vyriausybės pritarimo sulaukusiame Finansų ministerijos nutarime Ekonomikos ir inovacijų ministerija papildomai kvietimams skirs daugiau kaip 263 mln. eurų, Energetikos ministerija – 45 mln. eurų, Aplinkos ministerija – daugiau nei 16 mln. eurų, o Vidaus reikalų ministerija – beveik 21 mln. eurų.
