Elektromontuotojas Žydrius Amankavičius jau 15 metų prižiūri „Ukmergės vandenų“ gręžinius valdančią automatiką.
„Dabar senos rusiškos technikos nebėra, sustatyta naujoviška. Ji beveik negenda – jos automatiką kur kas lengviau prižiūrėti“, – sako 50 metų jubiliejaus tuoj sulauksiantis vyras, išbandęs ir pusmečio emigracijos Anglijoje kelią, spėjęs 8-tą metų padirbėti ir marškinių siuvimo įmonėje „Vilkma“.
Pasak Žydriaus, prieš 8-tą metų būta orų kataklizmų, kai žaibai masiškai „atjungė“ pernelyg didelių įtampų neatlaikančius vandentvarkos mechanizmus. „Dabar situacija kur kas ramesnė, elektrikai savo ūkį apsitvarkė“, – sako Žydrius.
Vyras šypteli, kad šalinant smulkius gedimus kaimų gyventojai vandentiekiečių su obuolių krepšiais nepasitinka, tačiau nebūna jie ir nosies nukabinę. „Žino, kad per keletą valandų mes įrangą vėl paleisime“, – sako 34-ių kaimų vandens tiekimo įrenginių bei telemetrinės įrangos prižiūrėtojas Ž.Amankavičius.
Dabar šio amato jis apmoko ir keletą jaunesnių kolegų. Jų nuolatinis darbas apibūdinamas maždaug kaip vandentvarkos ūkio elektrotechnikos ir automatinio valdymo ir duomenų nuotolinio perdavimo sistemų specialistai, nors pareigybė yra elektromontuotojai.
Automatikos apstu
O štai kaunietis 74 metų Karmėlavos padalinio vadovas Stanislovas Verzbergas „Giraitės vandenyse“ atsakingas ir už visą elektros ūkį.
„Vandentvarkos sektoriuje dirbu apie 30 metų. Kadaise buvusiame Kauno politechnikos institute baigiau pramonės įrengimų automatizavimą, tad nuo pat pradžių domėjausi elektrotechnika, todėl ir dirbau įvairiose įmonėse, kol galiausiai įsidarbinau tuometiniame Karmėlavos komunaliniame ūkyje“, – sakė S.Vezbergas.
Stanislovas sako, kad darbas dabar ir prieš 30 metų skiriasi kaip naktis ir diena. „Kadaise vandentiekio trūkinėjimai buvo pastovūs, nuotekos grioviais tekėdavo, su šiais laikais nėra nė ką lyginti – ir gedimų pamažėjo, siurblinės, kitos technologijos atsirado“, – pasakojo Karmėlavos padalinio vadovas.
Anot Stanislovo, nors naujovių ir atsiranda, jas perprasti nėra sunku dėl didelės darbo patirties, ypač kas susiję su automatika ir elektra. O vandentiekio ir kanalizacijos ūkyje padeda sukauptos žinios.
Jau kiek apie karjeros pabaigą galvojantis Stanislovas sako, kad jaunimo čia dirba ne tiek ir daug. „Jaunų specialistų galėtų būti ir daugiau. Matyt, geresniais atlyginimais kitur susivilioja, į užsienį išvyksta. Didelė dalis procesų automatizuota, visa tai reikia prižiūrėti, o jaunimui perprasti visas naujoves dažnai yra daug paprasčiau“, – sakė S.Vezbergas.
Anot Stanislovo, Karmėlavos padalinys prižiūri 3 nuotekų valymo įrenginius, 3 vandenvietes. Tačiau bendrai „Giraitės vandenų“ specialistams tenka pasirūpinti per 120 nuotekų siurblinių, daugiau nei 60 vandenviečių, tad darbo netrūksta.
S.Vezbergas pripažįsta, kad kartais tenka dirbti ir naktimis. „Naktį dažniausiai tenka tvarkyti vandentiekio trūkimus. Štai neseniai Neveronyse visa brigada naktį ieškojo trūkimo. Tad darbas tikrai ne nuo 8 iki 17 val., visuomet reikia būti „ant ryšio“, organizuoti padalinio ir elektrikų darbus“, – pasakojo Karmėlavos padalinio vadovas.
Pasak S.Vezbergo, gyventojai yra reiklūs, tad gedimus siekiama pašalinti kaip įmanoma greičiau. „Skundų visuomet būna, tačiau stengiamės reaguoti. Kartais ir tie skundai su vykdoma veikla nėra susiję, tačiau spendžiame iškilusias problemas. O sulaukti pagyrų už greitai atliktus darbus visuomet malonu“, – šypteli Stanislovas.
Pasak Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidento Broniaus Miežutavičiaus, vandentiekiečių profesija JAV ar Anglijoje labai gerbiama. Pas mus irgi jau vertinama. „Vyrai, išmanantys požeminius darbus – tai tik pirmoji grandis, o kur dar nugeležinimo įrangos prižiūrėtojai, įvadų į butus klojėjai, laboratorijų specialistai. Visa tai lemia, kad gautume gėlą vandenį į namus. Šiuo metu 60 vandentvarkos įmonių ieško apie 400 specialistų“, – sako LVTA vadovas.
