Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, apdirbamoji gamyba birželį sukūrė 2,1 proc. mažiau produkcijos nei gegužę. Per metus apdirbamosios gamybos apimtys birželį padidėjo 1,8 proc. Šiek tiek sparčiau augo apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys, neskaitant naftos produktų perdirbimo. Šių metų birželį jos buvo 3,5 proc. didesnės nei atitinkamą mėnesį prieš metus.
Per pirmąjį pusmetį sukurta apdirbamosios gamybos produkcija buvo 2,8 proc. didesnė nei atitinkamą pernai metų laikotarpį.
Gamintojų optimizmas išblėso. Europos Komisijos skelbiamas Lietuvos pramonės pasitikėjimo rodiklis rodo, kad pernai šoktelėję gamintojų lūkesčiai šiemet negerėja.
Priešingai, pastaraisiais mėnesiais niekaip neradęs krypties, gamintojų pasitikėjimo rodiklis birželį net šiek tiek smuktelėjo, gamintojų lūkesčiai grįžo į pernai metų pabaigoje stebėtą lygį. Skolų aptarnavimo našta, iššūkiai suvaldant apyvartinio kapitalo poreikius, prislopusi paklausa produkcijai bei besitęsiantis geopolitinis neapibrėžtumas niaukia pramonės atstovų lūkesčius ir ambicijas plėtrai.
Nors pastarųjų mėnesių rezultatus pramonės atstovai vertina teigiamai, daugiausia nerimo jiems kelia ateities perspektyvos. Tą rodo pesimistiški lūkesčiai dėl tolesnės vietos ir eksporto užsakymų raidos. O tarp labiausiai plėtrą ribojančių veiksnių gamybos sektoriaus įmonės jau nuo 2023 m. pradžios akcentuoja paklausos trūkumą. Tai viena iš kertinių priežasčių, dėl kurių į prieškarines 78,7 proc. aukštumas niekaip neatsistato gamybos pajėgumų panaudojimo lygis. Šiuo metu šis rodiklis siekia 70,1 proc., tik nežymiai daugiau, nei 2023 m. pradžioje fiksuoto 68 proc. dugno.
Apie du trečdalius pagamintos produkcijos eksportuojančio sektoriaus atidžiai stebi kertinių eksporto rinkų raidą. Deja, naujausi euro zonos rodikliai gerų žinių neatnešė. Birželį S&P Global skelbiamas euro zonos pramonės pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) smuktelėjo nuo 47,3 iki 45,8 punktų. Šis rodiklis yra užšalęs žemiau 50 punktų ribos, skiriančios augimą nuo nuosmukio, nuo 2022 m. liepos. Tuo tarpu kituose didžiuosiuose pasaulio ekonomikos židiniuose jau stebimas atsigavimas.
Niekaip neįsibėgėja ir Europos eksporto flagmanu vadinama Vokietijos pramonė. Nepaisant to, kad energetikai imlios šakos nedrąsiai atsigauna po patirto gilaus nuosmukio, bendros Vokietijos pagamintos produkcijos apimtys gegužę toliau mažėjo ir, atmetus COVID-19 karantino suvaržymų laikotarpį, buvo žemiausiame lygyje nuo 2010 m. Iš sąstingio niekaip neišlipa ir Vokietijos ifo eksporto ateities vertinimų rodiklis.
Lietuvos pramonei iki šiol sėkmingai pavyko išnaudoti konkurencinius pranašumus ir atsivėrusias nišas Vakarų pridėtinės vertės grandinėse. Vis dėlto Vakaruose, ypač Vokietijoje, jaučiamam eksporto užsakymų atoslūgiui ir vis dar vangiam eksporto rinkų vartojimo apetitui atsispirti darosi vis sunkiau.
Griežtesnė nei tikėtasi pinigų politika slopina atsigavimo lūkesčius. Žemesnių palūkanų normų lūkesčiai metų pradžioje ir pirmieji karpymai Šiaurės šalyse bei euro zonoje įliejo optimizmo. Mažėjanti paskolų aptarnavimo našta ir platesnės kredito galimybės turėjo paskatinti namų ūkių vartojimą ir didinti įmonių apetitą plėtrai, investicijoms ir, atitinkamai, eksporto paklausai.
Vis dėlto pinigų politikos švelninimas vyksta gerokai lėčiau, nei buvo tikėtasi. Europoje tęsiasi nekilnojamojo turto sektoriaus sąstingis. Aukštų palūkanų normų aplinka ir sumenkę kredito srautai įšaldė tiek būsto, tiek komercinio nekilnojamojo turto paklausą, itin atsargios išlieka įmonių investicijų bei plėtros ambicijos. Tai nepalankiai veikia ir susijusių pramonės šakų rezultatus bei perspektyvas bei atsigavimo momentą nukelia į ateitį.
