Gediminas teigė, jog iš pradžių situacija atrodė gerai, nors veiksmas vyko lėtai, neatrodė, jog kažkas labai strigtų.
„Nieko per daug nebuvo, tikrai nebuvo panašu į chaosą. Iš pradžių neveikė self-checkin funkcija. Skridome su „Ryanair“ oro linijomis, o registraciją į šios kompanijos skrydžius galima atlikti tik internetu, tačiau netrukus buvo atidaryti keletas langelių, kur darbuotojai keleivius registravo rankiniu būdu“, – pasakojimą pradėjo pašnekovas.
Vyras pasakojo, jog nors skrydžio registracija truko ilgiau nei įprastai, tačiau įvertinus visą situaciją, procesas judėjo pakankamai greitai.
„Viskas atrodė sąlyginai gerai, net pagalvojome, kaip viskas sklandžiai klostosi. Deja.
Iš Vienos turėjome išskristi apie 17:45, tačiau likus nedaug laiko iki numatomo laipinimo, mums pranešė, jog skrydis atidedamas pusantros valandos. Kiek vėliau jį atidėjo dar pusvalandžiui. Galiausiai turėjome išskristi apie 23:30. Tačiau maždaug apie 22:30 švieslentėje pamatėme, jog skrydis atšauktas. Kaip suprantu, lėktuvas iš Vilniaus net nepakilo“, – pasakojo vilnietis.
Kaip vėliau sužinojo Gediminas, Vienoje atšaukti arba atidėti tą vakarą buvo 12 skrydžių.
Niekas nieko nežino
Gedimino teigimu, nei avialinijos, nei oro uostas tokiai situacijai pasiruošę nebuvo.
„Iki vartų neatėjo nei vienas žmogus, mums nieko nepranešė, viską turėjome susižinoti patys. Informacijos taip pat turėjome ieškoti kas kur: nežinojome nei kur eiti, teko gaudyti tiesiog oro uosto darbuotojus, kad bent nukreiptų, kur ieškoti pagalbos ir informacijos, ką daryti toliau“, – savo pasakojimą tęsė vyras.
Su šeima šiaip ne taip išsiaiškinęs, prie kurio langelio reikia nusigauti, Gediminas teigė, jog daugiau pagalbos nesulaukęs ir ten.
„Mums padavė du atspausdintus lapus: vieną su patvirtinimu, kad skrydis atšauktas, kitą su informacija apie Europos Sąjungos (ES) įstatymus, kad mums priklauso kompensacija. Juokingiausia, jog ant to lapo atspausdinta ilga nuoroda, kurią reikia suvesti į interneto paiešką ir ten užregistruoti savo skundą. Viskas, tokia pagalba iš oro uosto, ir iš avialinijų“, – kalbėjo pašnekovas.
Sumokės vėliau
Nors pagal ES reglamentus keliautojui už atšauktą skrydį priklauso kompensacija už bet kokius patirtus nuostolius, tai yra, nauji kelionės bilietai, nakvynė, transportas ir panašiai, tačiau Gediminas pasakojo, jog realybė yra kiek kitokia: visą tai turėjo įsigyti už savo lėšas – kompensacija, anot avialinijų, bus pervesta vėliau.
„O tai jei žmogus neturi pinigų arba nemoka angliškai? Tokiu atveju jis lieka tiesiog gatvėje, likimo valioje. Viena moteris, prašė pagalbos iš darbuotojų, nes neturėjo pinigų nakvynei, deja, jai pasakė, kad tokios taisyklės, keliautojas viską turi įsigyti pats“, – sistemos nejautrumu stebėjosi vyras.
Kadangi šalia oro uosto įrengti du dideli viešbučiai, visiems keleiviams buvo pasiūlyta apsistoti ten.
Deja, kambarių ten greitai neliko.
„Atstovėjome eilėje ir sužinojome, kad paprasčiausiai nebetelpame. Viešbučiai buvo perpildyti. Teko važiuoti atgal į Vienos centrą ir ieškoti nakvynės ten. Priminsiu, veiksmas vyksta vidurnaktį, tad nei per „Airbnb“, nei per „Booking.com“ tu nieko neužsirezervuosi, reikia laukti ryto, vienintelė išeitis – vykti į viešbutį ir tikėtis, kad turės laisvą kambarį. Mums pasisekė, nes kambarį nakvynei gavome visiško atsitiknumo dėka – vienas iš viešbučio svečių nakvynę atšaukė“, – istoriją tęsė Gediminas.
Prasitęsusios atostogos atsiėjo tūkstančius
„Ryanair“ oro linijos savo atšauktus skrydžius keičia tik kitu savo avialinijų skrydžiu.
„Oro uoste dar pabandėme iš karto įsigyti kitus bilietus, tačiau mums pranešė, jog artimiausias skrydis į Lietuvą bus tik po dviejų savaičių. Mes esame keturių asmenų šeima, tad pabandykite įsivaizduoti, kiek atsieitų gyvenimas šiame Europos didmiestyje dar dvi savaites. Susibendravome su kitu lietuviu, jis keliavo vienas, tad jam pasisekė gauti vietą šiandienos skrydyje, mums keturiems – nėra vilčių. Tad teko ieškoti kitos avialinijos bilietų“, – kalbėjo Gediminas.
Jis pridūrė: bilietų kainos kilo akyse. Per kelias minutes šios pakilo nuo 180 eurų žmogui iki kelių šimtų.
„Gavome bilietus į rytojaus, tai yra, sekmadienio skrydį. Mūsų šeimai bilietai atsiėjo nemažai: vienam asmeniui – 400 eurų. Papildomos dvi nakvynės taip pat kainavo kelis šimtus eurų, tad šis atostogų „pratęsimas“ galiausiai atsiėjo apie 2000 eurų. Bet bent džiaugiamės, jog rytoj skrisime namo“, – neįtikėtinas sumas įvardijo Gediminas.
Dėl bagažo reikėjo kovoti
Ne ką malonesnė ir bagažo atsiėmimo patirtis. Darbuotojai keleivius gainiojo nuo vieno langelio prie kito, siekiant atsiimti savo daiktus teko skersai išilgai išvaikščioti visą oro uostą.
„Dar vakar pabandėme atsiimti bagažą. Mums liepė eiti prie langelio „Lost and found“, neva, ten atiduos lagaminus. Nuėjome ir laukėme. Kai kurie žmonės keikėsi, kai kurie daužė galvą į sieną, atrodė beviltiška. Skambinam mygtuku, kad prisikviestume darbuotojus, niekas nereaguoja. Vėl per visą oro uostą žygiavome prie „Ryanair“ langelio“, – apie juokingai graudžius nuotykius oro uoste kalbėjo Gediminas.
„Ryanair“ darbuotojams susisiekus su oro uosto darbuotojais paaiškėjo, jog darbuotojai paprasčiausiai pavargo, o 12 atšauktų skrydžių jiems pasirodė per daug, todėl keliautojams liepė grįžti rytoj.
Panaši situacija pasikartojo ir šiandien.
„Vėl nuėjome prie to paties langelio, kuriame mus turėjo nukreipti ten, kur galėsime atsiimti bagažą. Jokio žmogaus nėra, skambiname skambučiu, niekas neateina. Žmona liko stovėti ten, aš bėgau prie „Ryanair“ langelio, ten vėl milžiniška eilė. Galų gale man pasakė, jog kitos išeities nėra, reikia skambinti tuo skambučiu ir laukti, kol kažkas pasirodys. Tuomet paprašiau, kad jie telefonu paskambintų ir pakviestų darbuotoją. Padėjo.
Pasitaikė labai paslaugi darbuotoja, ji visur nuvedė, kur reikėjo. Juokingiausia tai, jog tam, kad atsiimčiau savo lagaminus, man reikėjo galiojančio lėktuvo bilieto, o aš tokio juk neturiu, tad, jei ne ta darbuotoja, lagaminų iki šiol neturėčiau. Tiesiog visiškas balaganas“, – kalbėjo Gediminas.
Pigūs bilietai – pigus rūpestis
Kalbėdamas apie savo istoriją, Gediminas teigė pajautęs, jog padėti žmogui, nėra pasiruošęs nei oro uostas, nei avialinijos.
ES reglamentai numato, kad jei skrydis atidėtas daugiau nei trims valandoms, avialinijos privalo keleiviams parūpinti nemokamą maitinimą.
„Visos kavinės oro uoste užsidaro 21:00. Apie pusę devintos vakare mums švieslentėje užsidegė žinia, kad šio skrydžio keleiviai gali nemokamai pavalgyti kažkokiame bare. Maitinimo suma gana juokinga – 4 eurai žmogui. Nuėjome į barą, pasakėme situaciją, o darbuotojas sako, kad jo niekas neinformavo, tad nieko negali padėti. Teko prašyti, kad paskambintų vadovui ir išsiaiškintų. Šiaip ne taip gavus sutikimą, visi keleiviai turėjo pusvalandį kažką įsigyti užkąsti“, – prisiminė pašnekovas.
Jis pridėjo: visi darbuotojai atrodė taip, lyg labiau rūpėtų išeiti greičiau namo.
„Visi kalba apie taisykles, reglamentus, niekas nenori atsižvelgti į žmogiškumo faktorių. Tačiau aš nekaltinu darbuotojų, panašu, kad oro uosto vadovybė nepasirūpino ne tik keleivių informavimu, tačiau jokios informacijos nesuteikė ir darbuotojams.
Tą patį būtų galima pasakyti ir apie „Ryanair“. Oro uosto darbuotoja, šiandien padėjusi mums atsiimti bagažą, pasakė labai nuostabią mintį: keliaujame su pigiomis oro linijomis, tad ir rūpestis mumis – pigus. Nebrangūs bilietai reiškia mažesnius atlyginimus darbuotojams, todėl tokioje situacijoje tu lieki vienas. Pavyzdžiui, skrydis su „Austrian airlines“, veikiausiai būtų suteikęs visai kitokią patirtį“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovas.
