– Kaip pasikeitė į Lietuvą atvykstančių turistų geografija po karo pradžios?
– Pirmiausia, nebeturime rusakalbės rinkos, tai yra, Rusijos, Ukrainos bei Baltarusijos piliečių. Iš šių šalių į Lietuvą atvykstančių žmonių yra žymiai mažiau, o ir tie, kurie atvyksta, dažnai būna ne turistai, o pabėgėliai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasitraukia iš savo šalies. Taigi, šio srauto mes, galima sakyti, netekome visiškai, o prieš pandemiją šių šalių turistai sudarė daugiau nei pusę viso į Lietuvą atvykstančių žmonių srauto.
Likusią dalį, tai yra, apie 40 proc. sudarė Lenkija, Latvija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė.
Pozityviai įvertinčiau iš kaimyninių Lenkijos ir Latvijos atvykstančių turistų rinkos augimą, jos turi potencialą augti dar labiau. Mažiau pozityviai įvertinčiau Vokietiją, nes turistų iš šios šalies srautas krito – 2019 m. į Lietuvą iš šios šalies atvyko apie 12 proc., pernai – tik 9 proc.
Kol kas iš Vokietijos rinkos girdime nekokias žinias, kadangi vokiečiai, įvertinę situaciją Baltijos šalyse, renkasi kitas kryptis. Jiems taip pat svarbu saulė ir šiluma, o Lietuvoje šiuos du faktorius prognozuoti sunku. Naujausios tendencijos rodo ir tai, jog vokiečiai labai jautriai reaguoja į išaugusias būtinąsias išlaidas.
Todėl įvertinę visus išvardintus faktorius, nesitikime, kad šiemet srautas iš Vokietijos augs. Lyginant su 2019 m., pernai mažėjo ir turistų srautas iš Estijos.
– Reikalus blogino ir ekonominė situacija?
– Aš manau, kad ekonominis motyvas yra gajus visose šalyse: tiek Lietuvoje, tiek kitur.
Prieš kelis mėnesius vykusiame Baltijos šalių turizmo asociacijų susitikime buvo įvardinti du motyvai, kodėl keliautojai keliones pastaruoju metu perka vėliau: pirmiausia, žmonės nori įsitikinti, ar nesikeičia geopolitinė situacija.
Antroji priežastis yra ta, jog stebi išlaidas, kurių prireiks būtiniausiems gyvenimo poreikiams užtikrinti. Jeigu lieka kelionei, tik tada pradeda domėtis ir pirkti. Tokios tendencijos stebimos visoje Europos Sąjungoje.
– Tai nulėmė kainų augimas?
– Kainų augimą mes matėme visose srityse, taip pat ir turizmo. Po pandemijos poreikis keliauti buvo labai didelis, tuo pačiu išaugo ir kainos. Šiemet tas augimas jau lėtesnis, tačiau išlieka apie 5–10 proc.
Dar viena tendencija yra tokia, jog kainai jautrių keliautojų dalis renkasi keliauti ne Europos Sąjungos šalyse, todėl, kad išlaidos ten yra gerokai mažesnės. Tai yra Juodkalnija, Turkija, kitos šalys. Europa su savo kainomis tampa nebeįkandama jautresniam ekonominiam sluoksniui.
Juk Lietuvoje taip pat dažnas gyventojas įvertinęs, kiek čia kainuoja atostogos, atostogauti renkasi užsienyje. Mūsų šalyje nėra ir tokio kompleksiškumo, kur prie jūros visada šviestų saulė, o viešbučiai turėtų daugybę paslaugų ir panašiai, mes tokios prabangos negalime pasiūlyti.
Tiesa, savaitgalį ar trumpas kelių dienų atostogas lietuvaičiai renkasi praleisti čia pat ar aplinkinės šalyse, visgi ilgesniam laikotarpiu skrenda kažkur kitur.
– Kaip yra su JAV turistais? Populiarėja jų kelionės po ES šalis, ar jie atranda Lietuvą?
– Jeigu labai atvirai, mes neturime tikslios statistikos, kiek tikrųjų turistų iš JAV yra Lietuvoje, nes, reikia nepamiršti, kad mūsų šalyje yra dislokuotos JAV karių brigados.
Jeigu žiūrėsime vien tik į skaičius ir negalvosime apie turisto prigimtį, tai yra, ar jis atvyko pamatyti šalį, kažko aplankyti, ar dėl karinių priežasčių, tai augimas yra gana ženklus, bendras jausmas taip pat apima, kad atvykėlių iš JAV yra daugiau.
Visgi tai nėra didelis skaičius – bendrai šios šalies gyventojai Lietuvoje 2019 m. sudarė apie 4 proc. bendro turistų srauto, truputėlį daugiau turėjome pernai.
– Ką žmonės atvyksta pamatyti į Lietuvą?
– Yra trys rūšys turistų. Pirmoji – city break, tai yra, keliautojai, kurie atskrenda trumpoms kelionėms, gyvena viešbučiuose, valgo restoranuose ir mėgaujasi pramogomis. Pagrindinis miestas, kuris Lietuvoje pritraukia tokius žmones, yra Vilnius, o ypač tą matome per renginius. Puikus pavyzdys būtų Šaltibarščių festivalis, tačiau tokių renginių yra mažai. Vilniuje galima priimti žymiai daugiau turistų, nei dabar priimama, todėl tokios šventės turėtų vykti žymiai dažniau.
Antroji rūšis turistų yra tie, kurie keliauja per visą mūsų regioną, tai yra, Baltijos šalis ir kartais prijungia Lenkiją ar Suomiją. Deja, palyginus su 2019 metais, pernai į Lietuvą grįžo vos 20 proc. to srauto, kurį turėjome prieš pandemiją. Šiemet, tikėtina, skaičius augs, tačiau neeksponentiškai. Tai yra labai didelė netektis.
Paskutinė grupė – keliautojai, kurie atvyksta dėl tam tikrų interesų, pavyzdžiui, važiuoja lankyti dvarų, sveikatintis ir panašiai. Dažnai būna, jog tokių žmonių lūkesčiai mūsų šalyje būna gerokai viršijami: tiek mūsų SPA, tiek teatrai, tiek mažų miestelių pažinimo galimybė yra labai puikiai vertinami.
Tačiau nematome jokių pasikeitimų, kad šalyje būtų atsiradę kažkokių naujų traukos objektų, o tai gana liūdna. Matome, kad Šiaurės šalis vis dažniau renkasi turistai iš Izraelio, Jungtinių Arabų Emyratų, kitų šio regiono šalių. Iš ten atvykę gyventojai tikrai norėtų atostogauti Lietuvoje.
Savo potencialo neišnaudojame, o tam yra kelios priežastys: pirmoji – Lietuvos turizmo rinkodaros biudžetas yra neadekvačiai mažas lyginant su kitomis šalimis. Antras dalykas yra ta, jog pasikeitus geopolitinei situacijai ir netekus rusakalbės turistų tinkos, mes neskyrėme papildomų žmogiškųjų resursų „Keliauk Lietuvoje“ organizacijai, kuri atsakinga už šalies turizmo rinkodarą, kad ji galėtų pritraukti kitas rinkas.
– Sakėte, kad į mūsų regioną po pandemijos 2023 metais grįžo vos 20 proc. per regioną keliaujančių turistų. Kodėl? Nebesame patrauklūs?
– Kad tokios kelionės pavyktų, jas reikia planuoti iš anksto, jau prieš 6–9 mėn. pradedama skleisti žinia, kad tokia kelionė bus. O mes jau kalbėjome, kad žmonės dėl geopolitinės ir ekonominės situacijos taip anksti kelionės nebeplanuoja. Mūsų regiono rinkos žinomumo trūkumas taip pat užsieniečius verčia rinktis kitas šalis.
– Tai galima teigti, jog mes patys pasauliui nepranešame apie save ir nepasakome, kad čia tikrai galima atvykti ir kažką pamatyti?
– Tikrai taip. Naujose rinkose, pavyzdžiui, JAE, Izraelyje ar kitur nėra žinių apie mus, mūsų kraštą reklamuoja tik pavieniai kelionių organizatoriai, o reikia suprasti, kad pavienės pajėgos tikrai neatneš rezultato.
Mes labai garsiai rėkiame, kad padedame Ukrainai, pabrėžiu, jog tai yra labai svarbu, o tai reikia daryti ir toliau. Tačiau mes pamirštame paminėti, kad pas mus yra saugu ir gražu.
Būtų labai nuostabu, jei visi valstybės pareigūnai apie Lietuvą pradėtų kalbėti pozityviai. Mes turime nepamiršti, kad dažnai investuotojai iš pradžių į šalį atvyksta apsišniukštinėti, ar čia yra galimybė kurti verslą, ir tik tada priima tokį sprendimą. Mes savo potencialo tikrai neišnaudojame.
– Kokią įtaką Lietuvos biudžetui daro turizmas?
– Turizmas yra paslaugų eksportas, tai yra, užsieniečiai atvyksta ir leidžia pinigus mūsų šalyje. Per pirmąjį 2024 metų ketvirtį stebėjome 24 proc. paslaugų eksporto augimą. Šis sektorius sudaro labai svarbią dalį į biudžetą suplaukiančių pajamų, tad su didesniu turistų srautu Lietuvoje tos pajamos būtų dar didesnės.
O investicijų tam nereikia daug. Šiemet „Keliauk Lietuvoje“ biudžetas yra 5 mln. eurų, reikėtų dar tiek pat ir jau galėtume turėti apčiuopiamą rezultatą.
