Kaip pabrėžė G.Šimkus, palūkanų normos dydžio raidos perspektyva turėtų sutapti su pozityviais rinkos lūkesčiais, kurie susiję su rugsėjo ir gruodžio mėnesį vyksiančiais valdančiosios ECB tarybos susitikimais. „Man nekyla abejonių, kad mažinimo klausimas bus ant stalo ir labai rimtai svarstomas“, – kalbėjo G.Šimkus.
„Duomenys turėtų nemaloniai nustebinti, kad toks sprendimas rugsėjį būtų nebesvarstomas ar būtų mažai tikėtinas“, – teigė jis.
Anot LB vadovo, ekonominiai rodikliai rodo nuoseklią dezinfliaciją, kuri bus svarbus faktorius ECB priimant sprendimą dėl palūkanų mažinimo. Be to, jo vertinimu, pozityvūs rinkų lūkesčiai pinigų politiką švelnina ir dabar – „rinkos mato, tikisi ir jau dabar įskaičiuoja palūkanų normų švelnėjimą“.
„Rugsėjį turėsime pakankamai nemažai naujos informacijos – tai bus ir bendrojo vidaus produkto skaičius, ir darbo užmokesčio informacija, bus ir du nauji infliacijos skaičiai. Manau, dabar labai svarbu stebėti ne tiek bendrą infliaciją, bet tai, kaip vystosi šių metų antroje pusėje ir į pabaigą grynoji infliacija, paslaugų infliacija ir darbo užmokesčio infliacija“, – išskyrė jis.
Anot G.Šimkaus, infliacijos tikslinis dydis kitąmet yra prognozuojamas maždaug 2 proc. ribose. Toks tikslinis jos dydis turėtų įsitvirtinti ir 2025-ųjų antroje pusėje. 2026 metų prognozės, jo vertinimu, numato jau 1,9 proc. vidutinę metinę infliaciją.
„Rinkose, kurios veikia labai smarkiai per lūkesčius ir labai tikisi to švelnėjimo, tas švelnėjimas jau labai matyti. Jeigu palygintume dabar šešių mėnesių EURIBOR su tuo piku, kuris buvo rudenį, jis yra kritęs per 0,5 procentinio punkto“, – tvirtino G.Šimkus.
Kaip ketvirtadienį pranešė ECB, pagrindinių palūkanų normos nepakeistos laukiant tvirtų įrodymų, kad vartotojų kainų augimas pakankamai stabilizavosi, kad būtų galima vėl imti mažinti skolinimosi kainas. Bankas paliko galioti esamą 3,75 proc. pagrindinę indėlių normą, kurią birželį buvo sumažinęs pirmą kartą po ilgą laiką trukusio palūkanų didinimo siekiant suvaldyti nekontroliuojamą infliaciją.
ECB valdybos pirmininkei Christine Lagarde pareiškus, kad politikos formuotojams prireiks daugiau laiko surinkti pakankamai duomenų, kad galėtų priimti sprendimą dėl tolesnių veiksmų, tokios pauzės daug kas ir tikėjosi.
Birželio pradžioje pagrindines palūkanų normas 0,25 proc. punktais sumažinęs ECB kartu sumažino skolinimosi išlaidas, kurios buvo pasiekusios rekordines aukštumas, tačiau tolesnis kelias liko neaiškus, nes infliacija nepastovi.
Tuo metu ekonomistai jau teigė, kad šiemet galima tikėtis dar vieno palūkanų sumažinimo, ir akcentavo, kad toks sprendimas yra padrąsinantis signalas rinkai, kurio buvo tikėtasi jau kurį laiką.
Visgi Ch.Lagarde ketvirtadienį teigė negalinti įsipareigoti dėl rinkų prognozuojamo palūkanų sumažinimo rugsėjo mėnesį. Anot ECB vadovės, kito posėdžio rezultatai yra „visiškai atviri“ ir priklausys nuo naujausių duomenų.
ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, metinė infliacija euro zonoje birželį krito iki 2,5 proc. nuo buvusių 2,6 proc. gegužę, o ES krito nuo 2,7 proc. iki 2,6 proc. 2023 m. birželį euro zonos infliacija siekė 6,4 proc.
Tuo metu Lietuvos metinė infliacija birželį siekė 1 proc., kai gegužę siekė 0,9 proc.
