Bankas paliko galioti esamą 3,75 proc. pagrindinę indėlių normą, kurią birželį buvo sumažinęs pirmą kartą po ilgą laiką trukusio palūkanų didinimo siekiant suvaldyti nekontroliuojamą infliaciją.
ECB valdybos pirmininkei Christine Lagarde pareiškus, kad politikos formuotojams prireiks daugiau laiko surinkti pakankamai duomenų, kad galėtų priimti sprendimą dėl tolesnių veiksmų, tokios pauzės daug kas ir tikėjosi.
ECB palūkanos bus „pakankamai ribojamojo pobūdžio tol, kol to reikės“, siekiant užtikrinti, kad infliacija toliau mažėja link nustatyto dviejų procentų normatyvo, teigiama Frankfurte įsikūrusios finansų institucijos pranešime.
Bankas dar kartą pakartojo, kad politikos formuotojai sprendimus priims, „vadovaudamiesi duomenimis, kurie bus nagrinėjami atskiruose posėdžiuose“.
Dabar laukiama 12.45 val. Grinvičo laiku įvyksiančios Ch. Lagarde spaudos konferencijos, kurios metu apžvalgininkai lauks užuominų apie tai, ar palūkanos gali būti sumažintos rugsėjį, kai ECB turės naujas augimo ir infliacijos prognozes.
„Investuotojai tikėsis išgirsti užuominų apie galimus sprendimus, kurie bus priimti rugsėjį ir paskiau“, – sakė banko „Unicredit“ ekonomistas Marco Valli.
2022 m., kai Rusijos karas Ukrainoje ir su pandemija susiję prekių tiekimo sutrikimai sukėlė kainų augimą, infliacija euro zonoje išaugo net iki 10,66 proc.
Į tai reaguodamas, ECB ėmėsi agresyvių pinigų politikos griežtinimo priemonių.
Nuo to laiko infliacija 20 šalių vienijančioje vieningos valiutos zonoje stabiliai krito ir birželį pasiekė 2,5 proc.
Pažanga kovojant su infliacija leido ECB pirmą kartą nuo 2019 m. birželio sumažinti skolinimosi kainą, o namų ūkiai ir įmonės dėl to galėjo lengviau atsipūsti.
Šį mėnesį lankydamasi Portugalijos Sintros mieste, kad infliacija „juda teisinga kryptimi“, tačiau perspėjo, kad jos kelias „bus duobėtas iki pat 2024 m. pabaigos“.
