„Atsiprašau, dar miegu“, – tiek tepratarė 44 metų Bohdanas. Iš Vilniaus maždaug prieš savaitę jis išskrido į Sakartvelą ir, atrodo, ilgokai ten pasiliks. Manydamas, kad košė, kuri užvirė jam darbuojantis Lietuvoje, atvės ir be jo, vyras pasitraukė ten, kur, jo suvokimu, yra saugu.
Bohdanas (pavardė redakcijai žinoma) – karo pabėgėlis, kurį 2022-ųjų rugpjūtį Lietuvoje įdarbino komercinę šaldymo įrangą gaminanti bendrovė „Freor LT“. Vyras dirbo joje pusantrų metų ir galbūt būtų dirbęs toliau, jeigu draugų pakurstytas šiemet nebūtų sumanęs išvykti į Vokietiją.
Tuomet, kai ten darbdaviams į rankas jis įdavė savo asmens dokumentą – laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje, vokiečiai Bohdaną deportavo į mūsų šalį. Mat paaiškėjo, kad leidimo galiojimas buvo pasibaigęs prieš metus.
Dokumentų klystkeliai
Ukrainietis Bohdanas – paprastas, informacinėse technologijose nieko nenusimanantis žmogus. Vyras neturėjo jokios profesijos – jokio išsilavinimo, bet įmonė „Freor LT“ jį priėmė dirbti pagalbiniu darbininku.
Įsidarbindamas įmonėje jis pirmiausia atsinešė 2022-ųjų rugpjūtį išduotą registracijos Migracijos departamente kortelę – prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi humanitariniu pagrindu.
„Gelbėjome žmogų, atsidūrusį nepavydėtinoje situacijoje. Įdarbinamas jis prižadėjo, kad vos tik gavęs atneš ir laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje. Jis tai ir padarė rugsėjį. Mūsų įmonės personalo vadovė, padariusi leidimo kopiją, įkėlė ją į sistemą.
Galbūt tai ir buvo mūsų klaida – neapsižiūrėję, kad leidimas galioja iki 2023-iųjų kovo, kompiuterio programoje „neįjungėme priminimo skambučio“, – taip apie karo pabėgėlio įdarbinimą pasakojo „Freor LT“ savininkas ir vadovas Rytis Bernatonis.
Pagal darbo teisę užsieniečiai, pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo laikui, turi būti atleidžiami iš darbo.
Bet „skambučio“ nebuvo, ir Bohdanas kuo ramiausiai „Freor LT“ įmonėje išdirbo 17 mėnesių. Jis gaudavo algą, įmonė už jį mokėjo gyventojų pajamų, socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo mokesčius, kurie siekė dešimtis tūkstančių eurų.
Visos institucijos – Mokesčių inspekcija, „Sodra“ – regėjo tas įmokas ir niekam nekilo įtarimų, kad kas nors negerai.
Šįmet balandį vyras paprašė, kad įmonė jį atleistų iš darbo, – draugo paakintas sumanė dėl geresnės algos patraukti į Vakarus.
Ir tik tada, kai vokiečiai jį grąžino į Lietuvą, Bohdanas patraukė į Migracijos departamentą vildamasis, kad jis pratęs leidimą gyventi Lietuvoje.
Paaiškėjus, kad šis karo pabėgėlis 13 mėnesių dirbo Lietuvoje „nelegaliai“, institucijos įjungė atbulinę pavarą ir įmonei „Freor LT“ buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas už nelegalų darbą.
„Tai absurdiška situacija, – apmaudo neslėpė R.Bernatonis. – Jeigu ukrainietis nebūtų nuėjęs prasitęsti leidimo, bet būtų išvykęs į NVS ar susiradęs nelegalų darbą, jis neberūpėtų nė vienai iš mūsų šalies institucijų.
Mes juk padarėme gerą darbą – įdarbinome karo pabėgėlį. Bet kuri iš valdžios institucijų – Migracijos tarnyba, policija ar dar kokia nors – galėjo užsukti pas mus į įmonę.
Juk elektroninė Lietuvos migracijos informacinė sistema MIGRIS turėjo rodyti, kad Bohdano leidimas laikinai gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu yra pasibaigęs, įspėti apie tai. Kita vertus, net jeigu ir buvo MIGRIS sistemoje siunčiami įspėjimai šiam ukrainiečiui, jis negebėjo naudotis technologijomis.
MIGRIS turi duomenų apie karo pabėgėlių įsidarbinimo vietas – turi įmonių kontaktus. Tai kodėl iš jos siunčiami pranešimai e.paštu negalėtų pasiekti ir darbdavių?
Atrodytų, tarsi institucijos specialiai laukia, kol įmonės pažeis teisės aktus, ir savo veiksmais tiems pažeidimams nepastoja kelio. O juk už tai ir jos turėtų būti baudžiamos.“
Skalpuoja tik įmonę
„Freor LT“ – didelė įmonė, kurioje dirba per 430 žmonių ir kurios gaminiai eksportuojami į daugybę pasaulio valstybių. Per metus vien pelno mokesčio valstybei ji sumoka apie 1,5 mln. eurų.
Nė karto per visą veiklos istoriją, siekiančią 23 metus, ji nėra pažeidusi darbo teisės – nėra nuslėpusi mokesčių ar įdarbinusi nelegalų. Jokių pažeidimų iki šiol nėra radusi nė Valstybinė darbo inspekcija.
„O dabar, kai padarėme techninę klaidą – neįsivedėme sistemoje priminimo apie ukrainiečio leidimo gyventi Lietuvoje trukmę, ir man, ir įmonei gresia baudos.
Svarbus yra ne baudų dydis, bet tai, kad padarę vienintelę klaidą esame statomi greta tų, kurie sistemingai darbuotojams moka algas vokeliuose – slepia mokesčius, pas kuriuos nelegaliai dirba žmonės ir kurie piktavališkai pažeidžia įstatymus bei darbo teisę“, – nuoskaudos neslėpė R.Bernatonis.
Pasak jo, įmonė turėjo ir kitokios patirties. Ji buvo įdarbinusi darbo vizą turintį imigrantą. Bet vos tik buvo sutvarkyti dokumentai, personalo skyrių pasiekė skambutis iš „Sodros“ – buvo pranešta, kad jį privalu tuoj pat atleisti, nes darbo vizą žmogus buvo gavęs konkrečiam darbui ir konkrečioje įmonėje.
„Tas įvykis tarsi rodė, kad „Sodra“ sistemoje viską regi. Bet ukrainiečio atveju nebūta jokių signalų. „Sodra“ juk regėjo mokesčius, bet nė viena iš institucijų mūsų neinformavo, kad jo laikinojo leidimo gyventi laikas senka – kad reikia jį pratęsti.
Nenumanau, kokios pinigų sumos yra sukrautos į informacinių technologijų sektorių, kad valstybės institucijos keistųsi duomenimis, bet tai nevyksta. Kas tuomet domisi žmonėmis, kai leidimų galiojimas baigiasi ir jie jų neprasitęsia?“ – svarstė „Freor LT“ vadovas.
Teisės aktai – be išlygų
Pasak advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkės Jurgitos Karvelės, dabartinis teisinis reguliavimas neturi išlygų.
„Vaizdžiai kalbant, į vieną prasikaltusiųjų gretą yra statomos įmonės, kurios iš trečiųjų šalių atsiveža dešimtis nelegalų, apgyvendina juos apverktinomis sąlygomis ir moka atlygį grynaisiais pinigais be jokių darbo sutarčių, ir įmonė, vos kartą padariusi techninę klaidą.
Teisine prasme tai lygiavertė situacija: mažareikšmė įmonės techninė klaida laikoma nelegaliu darbu su lygiai tokiomis pat pasekmėmis, kokias gauna nuolat prasikalstančios įmonės.
Tačiau svarbiausias tokioje situacijoje yra ne baudų dydis, bet „netiesioginės“ teisinės pasekmės ir žala įmonių reputacijai.
Už nelegalų darbą nubaustos įmonės trejus metus negali įdarbinti užsieniečių, jų projektai negali pretenduoti į paramą, įmonės išbraukiamos iš patikimų mokesčių mokėtojų sąrašo. Tai skaudžios ir ilgalaikės pasekmės“, – sakė J.Karvelė.
Jos teigimu, verta persvarstyti dabartinį teisinį reguliavimą ir atskirti tyčinius, sisteminius, žalą darančius pažeidimus nuo mažareikšmių, vienkartinių, techninio pobūdžio klaidų.
„Pagal dabartinį reguliavimą Darbo inspekcija turi ribotas galimybes netaikyti atsakomybės esant formaliam pažeidimui. Viliamasi, kad teisinis reguliavimas ateityje pasikeis ir vertinant pažeidimus atsiras galimybė nebausti įmonių už niekam žalos nepadariusias klaidas, kaip kad yra „Freor LT“ atveju“, – sakė J.Karvelė.
Kitas niuansas – valstybės institucijų informacinių sistemų (IT) „aklumas“.
Ukrainietis 17 mėnesių dirbo Lietuvoje, „Freor LT“ įmonėje. Kodėl Valstybinė mokesčių inspekcija bei „Sodra“, sistemose regėdamos už jį sumokamus mokesčius, neįspėjo darbdavio, kad šis žmogus gyvena Lietuvoje nelegaliai?
„Ar nėra daugiau tokių atvejų, kai mūsų šalyje dirba trečiųjų šalių piliečiai, neturintys leidimų gyventi, ir jie niekam nėra regimi?
Pešasi išvada, kad realiai nei valstybės institucijos, nei jų valdomos IT sistemos neužtikrina Lietuvoje saugumo“, – tokią prielaidą padarė J.Karvelė.
Dirba tūkstančiai ukrainiečių
Anot Migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės, pagal ES direktyvą ir atitinkamai Lietuvos teisės aktus pačiam darbdaviui tenka pareiga sužiūrėti, kad įmonėje įdarbintas užsienietis turėtų galiojantį leidimą gyventi ar vizą.
Būtent darbdaviai privalo įsitikinti, kad užsieniečiai turi leidimą gyventi mūsų šalyje, arba, atsižvelgiant į reikalavimus, – vizą ir leidimą dirbti Lietuvoje.
„Leidimo gyventi galiojimo pabaigos data yra užrašyta ant paties leidimo gyventi – tiek plastikinės kortelės, tiek skaitmeninio leidimo, išduodamo Ukrainos karo pabėgėliams. Be to, užsieniečiai apie artėjančią tokio leidimo galiojimo pabaigą yra informuojami per informacinę sistemą MIGRIS – gauna automatinius MIGRIS pranešimus likus 7 mėnesiams ir pakartotinai – likus 3 mėnesiams iki leidimo gyventi galiojimo pabaigos“, – paaiškino E.Gudzinskaitė.
2023-iųjų pabaigoje Lietuvoje buvo apsistoję apie 52 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių, turinčių galiojančius leidimus laikinai gyventi mūsų šalyje laikinosios apsaugos pagrindu.
Nuolat remia Ukrainą
„Esame Ukrainai prijaučianti įmonė. Nuo karo pradžios iki šiol remiame Ukrainą. Perkame vokišką medicinos įrangą ir patys ją kas porą mėnesių nugabename į fronto ligonines. Kariai juokauja – visų jų mūšyje sudraskytos kojos sutvarstytos naudojant „lietuviškas“ longetes.
Į frontą jau esame nusiuntę maždaug 120–130 tūkst. eurų vertės paramos – negalima pavargti ją teikiant. Taigi nuolat padedame Ukrainai.
Padėjome ir tada, kai 2022-ųjų rugpjūtį pas mus atėjo įsidarbinti karo pabėgėlis Bohdanas. O dabar jis yra išstumtas iš Lietuvos realiai niekuo nenusikaltęs, nepadaręs mūsų valstybei jokios finansinės žalos.
Jis pasitraukė, o mes esame baudžiami“, – taip ukrainiečio įdarbinimo istoriją apibūdino „Freor LT“ savininkas.
Teisės aktai taikomi visiems vienodai
- Lietuvoje dirba nemažai karo pabėgėlių iš Ukrainos. Ar valstybės institucijos keičiasi informacija apie jų leidimų gyventi galiojimo laiką, mokamus mokesčius?
- Ar Valstybinė darbo inspekcija (VDI), nagrinėjanti nelegalaus darbo situacijas, atsižvelgia į tai, ar įmonės yra baustos ar ne dėl darbo teisės pažeidimų?
- Į šiuos „Lietuvos ryto“ klausimus VDI pateikė tokiuos atsakymus: „Lietuvoje daugėja užsieniečių – ir pasitraukusių nuo karo Ukrainoje, ir atvykstančių iš kitų trečiųjų šalių, kurių tikslas – darbas Lietuvoje ar kitose ES šalyse. Su užsieniečiais bendrauja dauguma institucijų, kontroliuojančių migracijos, darbo rinkos procesus. Taigi VDI nuolat keičiasi informacija ir pati gauna duomenų apie galimus užsieniečių nelegalaus darbo pažeidimus iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Migracijos departamento, Užimtumo tarnybos. Naudodamasi IT sistemomis VDI bei Užimtumo tarnyba gauna duomenų apie dirbančius Lietuvoje užsieniečius iš „Sodros“ duomenų bazės, tačiau yra atvejų, kai duomenimis apsikeisti nepavyksta. O nelegalus darbas yra vienas šiurkščiausių VDI užkardomų pažeidimų, darančių tiesioginę žalą tiek darbuotojo socialinėms teisėms, tiek valstybei apskritai. Nagrinėdama administracines bylas VDI privalo laikytis griežtai reglamentuotos sankcijų skyrimo procedūros. Yra įvertinamos Administracinių nusižengimų kodekse ir Užimtumo įstatyme nustatytos pažeidėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės ir pagal tai skiriama sankcija.“
