Eltai šią informaciją patvirtino teisingumo ministrės patarėjas viešiesiems ryšiams Paulius Žeimys. Būtent Teisingumo ministerija pateikė šį ieškinį.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė praeitą savaitę vykusios „Naujos kartos Lietuva“ plano konferencijos metu teigė, kad subsidijos neišmokėtos dėl nepakankamai ambicingos Seimui pateiktos mokesčių reformos. Visgi, pati ministrė mano, kad įsipareigojimai buvo įvykdyti.
Kaip antradienį teigė premjerė Ingrida Šimonytė, ESBT sprendimas padės suprasti, kaip su valstybėmis susitartus tikslus suvokia EK, kas pagelbės ir kitoms ES šalims. Anot jos, šis ginčas kilo dėl skirtingo suvokimo, ką reiškia lengvatų peržiūrėjimas.
Politikės teigimu, Lietuvos Vyriausybė suprato, kad tikslas buvo pasiūlyti panaikinti neefektyvias lengvatas, tuo metu EK tikėjosi plano panaikinti didžiąją dalį mokestinių išimčių.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega teigia, kad iš institucijos perspektyvos pasiūlytos pertvarkos nepakankamos. Jam antrino ir Lietuvoje viešėjusi EK Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo darbo grupės generalinė direktorė Céline Gauer, teigdama, kad institucija jau kurį laiką bando atkreipti šalies dėmesį į tai, jog mokesčių sistema neprisideda prie nelygybės mažinimo.
ELTA primena, kad Lietuva iš RRF fondo yra gavusi beveik 1,36 mlrd. eurų – 886 mln. eurų subsidijinės dalies ir beveik 470,3 mln. eurų paskolinės dalies lėšų. Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.
Lietuva taip pat pasikreipuisi į ESBT, reaguodama į EK pritaikytą dalinę 8,7 mln. eurų sankciją Lietuvos RRF plano daliai.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė praeitą savaitę sakė, kad antrasis RRF fondo lėšų išmokos Lietuvai prašymas yra sustabdytas tol, kol parlamentas nepriims su mokesčių reformos paketu susijusių sprendimų. Anot jos, jeigu reikalingi pokyčiai nebus priimti, EK gali taikyti sankcijas.
