Anot jos, toks nesutarimas leis geriau suprasti, kaip EK suvokia iškeltus tikslus, ir efektyviau vykdyti tolimesnius įsipareigojimus.
„Taip, turime diskusiją dėl kai kurių rodiklių interpretacijos. Ir taip, manau, kad čia mūsų klausimas, ko pagristai gali reikalauti EK, neinterferuodama į valstybės narės teisę nustatant mokesčius. (...) Nes jeigu sutarta dėl lengvatų peržiūros, tai logika sakytų, kad bandoma atsisakyti nepateisintų lengvatų“, – antradienį Seime teigė I. Šimonytė.
„Jeigu kažkam atrodo, kad parašyta, jog visų lengvatų turime atsisakyti, tai mes niekada taip nesitariame. Nes tai yra elementariai nelogiška. Yra lengvatos, kurios yra pagristos, pasiekia savo tikslą ir jos turi būti“, – tvirtino ji.
Taip ji sureagavo į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Valiaus Ąžuolo komentarą, kad iki šiol veikusios Vyriausybės sukeltas problemas, susijusias su RRF lėšomis, turės spręsti kiti politikai.
„Šiuo metu jau matome antraštes, kad privirta košė dėl RRF lėšų ir ją reikės iškabinti kitiems politikams“, – posėdžio metu kalbėjo politikas.
Taip pat I. Šimonytės manymu, toks teismo procesas padės ir kitoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms, kurios gali susidurti su panašiais nesutarimais su Briuseliu.
„Bet jeigu jūs galvojote, kad tik Lietuvai tai aktuali problema, tai tikrai ne, nes pasižiūrėkime, kaip atrodo kitų valstybių paraiškos. Yra valstybės, kurios geriau ar blogiau vykdo susitarimus“, – komentavo ji.
„Tai yra aktualus klausimas ir kitoms valstybėms narėms, kur reikalavimai, nėra specifikuoti pakankamai“, – tvirtino ji.
Ji pabrėžė, kad ateityje galima išvengti tolimesnių nesutarimų, priėmus mokesčių reformą, kuri yra pateikta Seimui.
„Tame procese pavyks rasti sutarimus, juoba, kad Seimas nėra atmetęs mokesčių reformos. Ir jeigu yra geros valios koreguoti reformą tiek, kad ji susilauktų palaikymo, tai tokios nuostatos laikysimės. Finansų ministrė perėjo visas Seimo frakcijas, bandydama išsiaiškinti, kokie lūkesčiai, kokie nepritarimo taškai. Bet jeigu nepritarimas susijęs su tuo, kad prieš rinkimus nesinori svarstyti mokesčių klausimo, tai darysime po rinkimų“, – aiškino I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Lietuva iš RRF fondo yra gavusi beveik 1,36 mlrd. eurų – 886 mln. eurų subsidijinės dalies ir beveik 470,3 mln. eurų paskolinės dalies lėšų.
Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų).
Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę. Lietuva taip pat pasikreipuisi į ESBT, reaguodama į EK pritaikytą dalinę 8,7 mln. eurų sankciją Lietuvos RRF plano daliai.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, kad antrasis RRF fondo lėšų išmokos Lietuvai prašymas yra sustabdytas tol, kol parlamentas nepriims su mokesčių reformos paketu susijusių sprendimų.
Anot jos, jeigu reikalingi pokyčiai nebus priimti, EK gali taikyti sankcijas.
