„Pirmas šių metų ketvirtis davė galimybę kalbėti su optimizmu, nes atrodė, kad gerėja mūsų situacija ir buvo beveik 2,9 proc. augimo, lyginant su praeitais metais. Visgi, antras ketvirtis parodė kitokį vaizdą. Matome nuosmukį eksporte, iki 8 proc. lyginant su praeitais metais, kai atsižvelgus į 2022 m. irgi nebuvo geriausi rezultatai“, – pirmadienį „Žinių radijui“ komentavo V. Janulevičius.
„Yra problema su Kinija ir Azijos šalimis, kurios dempinguoja tam tikrus produktus. (...) O pramonei irgi nėra lengva, nes atlyginimai pas mus auga greičiausiai EBPO šalyse per 5 metus. Aš jau nekalbu, kad lyginant su 2017 m. atlyginimai augo dvigubai. Tad kaštai auga, nes našumas nuolatos atsilieka nuo atlyginimų augimo. Ir tai pramonę stumia į situaciją, kad negalime būti konkurencingi su Azija“, – komentavo jis.
Anot LPK prezidento, prie šių problemų prisidėjo ir Europoje matomas pramonės, naudojančios lietuviškas prekes, nuosmukis. Čia pramoninkų atstovas taip pat įvardiną konkurencijos su Azija problemą.
„Ir tas mažėjimas sąlygotas to, kad pavyzdžiui Vokietijos pramonė traukėsi šių metų antrą ketvirtį 7 procentinius punktus. Ir tai labai koreliuoja, kadangi į Vokietiją išeina daugiausiai prekių ir produktų, kurie yra naudojami toliau“, – teigė LPK prezidentas.
„Tai 7 proc. Vokietijoje ir 8 proc. pas mus labai koreliuoja. Net pietų šalys, kurios turėjo tokį didelį atsparumą šiai brangių pinigų ir lėtėjimo erai. Prancūzija turėjo 4,5 proc. susitraukimą. Tai mūsų klientai susitraukinėja“, – pridūrė jis.
Anot Valstybės duomenų agentūros, 2024 m. sausio-gegužės mėn., palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos eksportas sumažėjo 8 proc., importas – 10,4 proc.
V. Janulevičius: norėdama konkuruoti su Kinija ir JAV Europos Sąjunga turi kurti bendrą kapitalo rinką
Vidmantas Janulevičius sako, kad norėdamos didinti konkurencingumą Europos Sąjungos (ES) šalys turi kurti bendrą kapitalo rinką. Tam, pasak pramoninkų atstovo, padėtų ir palaipsniška Vakarų valstybių žalioji transformacija, kuria būtų mažinama šalių priklausomybė nuo iškastinio kuro iš nedemokratinių valstybių.
„Kuo daugiau to kapitalo lieka pas mus viduje, tuo geresnė prieiga prie jo yra toje pačioje Europos Sąjungoje. Todėl labai svarbu kalbėti apie bendrą Europos Sąjungos rinką, kapitalo rinką arba kapitalo rinką. Turiu omenyje euro zonos. Tai būtų paskatinimas kitoms šalims stoti į euro zoną“, – „Žinių radijui“ pirmadienį kalbėjo V. Janulevičius, kaip pavyzdį išskirdamas prieigos prie kapitalo netolygumą Lietuvoje ir Lenkijoje, nepriklausančioje euro zonai ir dėl to neturinčia apribojimų.
„Europos Sąjunga 2022 metais išleido trilijoną eurų iškastiniam kurui į Trečiąsias šalis. Ačiū Dievui, kad iš tų Trečiųjų šalių 50 proc. iškeliavo į Jungtines Amerikos Valstijas už dujas ir į Norvegiją. Visa likusi iškeliavo į Trečiąsias šalis, kurios ne visada būna demokratiškos. Jeigu tie pinigai liktų Europos Sąjungos viduje, o tai yra beveik 7–8 proc. (...) bendrojo vidaus produkto, tai po 10 metų mes viską tyrėtume pas save ir neišleistume tų pinigų“, – akcentavo verslininkas.
Anot pramonininkų atstovo, Lietuvos pramonės konkurencingumą Trečiųjų šalių rinkose stabdo brangi prieiga prie kapitalo, mažesnis darbuotojų našumas ir gerokai išaugę energetikos kaštai. Todėl, kaip pabrėžė V. Janulevičius, norėdama konkuruoti su Kinija ir JAV Lietuva turi investuoti į inovatyvius produktus.
„Arba turime gaminti kažką labai unikalaus, inovatyvaus, bet tam reikia tyrimų, tam reikia įdėjimo į inovacijas, tam reikia pinigų, būkime atviri. Tam, kad parduotume to, ko neturi Trečiasis pasaulis. Todėl, kad su standartinėmis prekėmis, su vadinamaisiais komodičiais mes niekur neišjudėsime, mes tiesiog per brangūs – dėl žmonių ir dėl jų našumo", – pažymėjo V. Janulevičius.
„Tai trys dalykai, kurie kol kas, deja, riboja mūsų eksportą, ir mes, matyt, apsistosime ties ES ir JAV, kurios nereikėtų prarasti kaip didžiausios rinkos, kad mes visgi išlaikytume balansą. Kalbėti apie Trečiąsias šalis būtų labai gerai, bet tada mes turime labai daug inovuotis ir investuoti“, – pažymėjo V. Janulevičius.
Kaip galimybę didinti konkurencingumą V. Janulevičius išskyrė ir palaipsnišką ES perėjimą prie žaliosios pramonės sprendimų tose pramonės srityse, kur priklausomybė nuo iškastinio kuro, pavyzdžiui, dujų, išlieka didelė. Anot V. Janulevičiaus, Lietuvai būtų verta svarstyti lygiagrečiai vystyti dujų keitimą žaliuoju vandeniliu.
„Negalime bėgti strimgalviais. (...) Vandenilis gali pakeisti dujas beveik 100 proc. bet kuriuose gamybos procesuose, bet, jeigu kalbame apie tvarų, žalią (vandenilį – ELTA), jis yra šiai dienai gana brangus. Transformacija, žaliasis kursas turi judėti lygiagrečiai kaip ir mūsų atsisakymą palaipsninis ta, kad nepararstume konkurencingumo“, – teigė V. Janulevičius.
Jis taip pat mano, kad Lietuva turėtų kuo greičiau atsiskaityti už likusius rodiklius ir pateikti prašymus gauti likusias Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) plano lėšas, mano Vidmantas Janulevičius.
Anot jo, įliejus šiuos finansus į šalies rinką, tai ne tik atgaivintų pramonės sektorių, bet ir užtikrintų didesnį gynybos finansavimą.
„Manau, kad reikėtų dabar paskubėti. Nes jeigu mes norime auginti mūsų gynybą ir mūsų biudžetą, nes kuo didesnis BVP, tuo daugiau pinigų skiriame tiek tam, tiek žmonėms“, – pirmadienį „Žinių radijui“ komentavo V. Janulevičius.
„Per pandemiją mes turėjome tų pinigų ir užaugome. Tai reikėtų tą patį daryti it dabar, nes matome pramonės, ekonomikos situaciją. Nes nors džiugina vidinis vartojimas, bet jis prislops ir pradės įmonės mažinti darbuotojų skaičių. Kad to nebūtų, mes turime dabar įlieti kapitalą“, – pridūrė jis.
LPK prezidentas tvirtino, kad toks pramonės sustiprėjimas reikštų, kad 3 proc. nuo BVP gynybos finansavimo vertė, kuri 2025 m. sieks apie 2,3 mlrd. eurų, padidėtų apie 200 mln. eurų.
ELTA primena, kad Lietuva iš RRF fondo yra gavusi beveik 1,36 mlrd. eurų – 886 mln. eurų subsidijinės dalies ir beveik 470,3 mln. eurų paskolinės dalies lėšų. Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.
Lietuva taip pat pasikreipuisi į ESBT, reaguodama į EK pritaikytą dalinę 8,7 mln. eurų sankciją Lietuvos RRF plano daliai.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, kad antrasis RRF fondo lėšų išmokos Lietuvai prašymas yra sustabdytas tol, kol parlamentas nepriims su mokesčių reformos paketu susijusių sprendimų. Anot jos, jeigu reikalingi pokyčiai nebus priimti, EK gali taikyti sankcijas.
