Pasak naujienų portalo, V. Bieliauskas iš pareigų pasitraukė liepos pradžioje abiejų šalių susitarimu, „AmberGrid“ jam išmokėjus 3 mėnesių išeitinę – vidurinės grandies vadovo vidutinis atlygis su mokesčiais siekia 4,5 tūkst. eurų.
To paties laikotarpio išeitinę kompensaciją gavo ir birželio pradžioje iš „EPSO-G“ pasitraukęs R. Zienka, kurio išeitinė, portalo žiniomis, siekė kiek daugiau nei 24 tūkst. eurų prieš mokesčius. Kaip skelbiama, R. Zienka buvo vienas pirmųjų, dar prieš kelerius metus gavusių informacijos apie galimas detalių klastotes GIPL dujotiekyje, be to, jis sudarė dujotiekiui skirtą rizikų valdymo planą.
Pats R. Zienka vasarį 15min teigė savo atsakomybės dėl nesertifikuotų detalių sumontavimo strateginiame dujotiekyje sumontavimo neįžvelgiąs, mat rizikos buvo suvaldytos ir dujotiekis pastatytas laiku.
Tačiau, kaip portalui vėliau tikino „EPSO-G“ vadovas Mindaugas Keizeris, „šiuo metu vykstantys procesai ir sprendimai dėl dujotiekio detalių keitimo akivaizdžiai įrodo, kad rizikos nesuvaldytos, tad ir atsakomybės klausimai neišvengiamai kyla“.
Atlikusi patikrinimą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) balandį įpareigojo „AmberGrid“ pakeisti 123 iš visų 1022 jungiamųjų detalių Lietuvos-Lenkijos dujotiekyje (GIPL), likusias patikrinti. Anot energetikos reguliuotojo, sumontuotos detalės neturi kilmę patvirtinančių sertifikatų ir yra pagamintos iš tuo metu Europos Sąjungoje (ES) uždrausto naudoti plieno.
Kaip skelbė portalas 15min, šios dujotiekio detalės galėjo būti per Estiją vežamos iš Rusijoje esančios „Eterno“ gamyklos.
Dujotiekio operatorė taip pat teigė, kad atsakomybė už rusiškų detalių sumontavimą tenka rangos darbus atlikusiai „Alvorai“, šias detales turinčiai pakeisti savo lėšomis. Atsakydama į šiuos kaltinimus, „Alvora“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl energetikos ministro Dainiaus Kreivio, „Amber Grid“, VERT ir „EPSO-G“ atstovų galimai paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos dėl įmonės nepatikimumo ir grėsmės nacionaliniam saugumui.
Magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną. Jo įrengimas iš viso kainavo apie 500 mln. eurų. Iš jų maždaug 60 proc. lėšų buvo skirtos Europos Komisijos, o Lietuva šiam projektui skyrė apie 116 mln. eurų.
