Kaip feisbuke rašo Ž.Mauricas, Lietuvos ekonomika 2024 m. pradžioje sugrįžo į augimo kelią. Lietuvos metinis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas pirmąjį metų ketvirtį siekė 2,9 proc. Tai – spartesnis augimas, nei kitose Baltijos šalyse. Latvijoje BVP augo 0,9 proc., Estijoje traukėsi 2,1 proc. Tuo metu visoje Europos Sąjungoje (ES) augo 0,6 proc.
„Įdomu tai, kad visoje ES yra tik trys valstybės, kuriose vartotojų pasitikėjimo rodiklis yra teigiamas: Lietuva, Lenkija ir Švedija. Taip pat įdomu yra tai, kad Lietuvoje vartotojų pasitikėjimo rodiklis per pastaruosius dvejus metus išaugo kone labiausiai visoje ES: 2022-ųjų birželį jis siekė -10,9, 2023-ųjų birželį -2,8, o 2024-ųjų birželį +6,6“ – lygino ekonomistas.
Vasaros pradžioje lietuviai džiugiau nusiteikę nei dabar buvo tik du kartus: 2019-ųjų birželį (+7,8 proc.) ir 2007-ųjų birželį (+10,8 proc.) – skaičiavo Ž.Mauricas.
Anot jo, aukštą lietuvių pasitikėjimo rodiklį galima paaiškinti. Tai lėmė ne tik santykinai gera šalies ekonominė situacija, bet ir beprecedenčiais sukrėtimai: koronaviruso pandmija, infliacijos šuolis, palūkanų normų augimas, migrantų krizė ir pan. Tačiau tai neturėjo tokio didelio poveikio, kokio buvo tikimasi.
„Kaip sakoma, laimė yra skirtumas tarp lūkesčių ir realybės, tad blogiausiems scenarijams neišsipildžius, lietuvių laimė išaugo“, – priminė Ž.Mauricas.
