„Būsimi 5 metai ekonomikai nebus lengvi, o vienas žodis taps išties kritinės svarbos. Tai – našumas. Būtent Lietuvos sėkmė didinant našumą lems, kokiu greičiu ekonomika plėtosis toliau“, – penktadienį Seime kalbėjo G. Nausėda.
„Todėl sieksiu, kad artimiausius metus nuosekliai gerintume verslo prieigą prie finansavimo. Tai – viena iš didžiausių struktūrinių problemų, kurią spręsdami jau pasistūmėjome per dvi ar daugiau stotelių. Sukūrėme Nacionalinį plėtros banką ir priėmėme svarbų sprendimą palankiomis sąlygomis iš Europos Komisijos skolintis 1 mlrd. eurų verslo investicijoms. Tačiau tai buvo tik kelio pradžia“, – aiškino šalies vadovas.
Taip pat, anot jo, Lietuvos ekonomikos stiprinimui reikės peržiūrėti mokesčių sistemą, didinti darbuotojų kvalifikaciją ir pritraukti daugiau užsienio investuotojų.
„Reikės dar daugiau investicijų į pažangiausius mokslo atradimus, daugiau investicijų į darbuotojų kvalifikacijos pokyčius, reikės peržiūrėti mokesčių ir kitas finansines paskatas, sparčiau skaitmenizuoti šalies pramonę, skatinti užsienio kapitalo atėjimą“, – komentavo jis.
G. Nausėdos manymu, išsprendus kreditavo problemas ir užtikrinus konkurencingumą, bus galima skirti daugiau dėmesio inovacijoms. Anot prezidento, viena iš tokių technologinių sričių, į kurias Lietuva turi telktis – dirbtinis intelektas.
„Lietuva jau daug kartų įrodė – nors esame maži gyventojų skaičiumi, bet esame nepaprastai dideli savo protais. Mūsų technologijų bendrovės – puikiai žinomos ir veikia globaliai. Lietuvos lazeriai, gyvybės mokslų produktai, žaliosios technologijos, finansų inžinerija, šiuolaikinės gynybos technologijos – pripažintos Lietuvos sėkmės istorijos“, – aiškino G. Nausėda.
„Ar galime sukurti dar vieną, manau, lemtingą sėkmės istoriją dirbtinio intelekto eroje? Tikrai taip. Ne tik galime. Privalome“, – pabrėžė jis.
Šalies vadovas pabrėžia poreikį gerinti šalies kelių būklę
Perrinktas prezidentas taip pat pabrėžė, kad antros kadencijos metu sieks didesnių investicijų ir finansavimo regionų infrastruktūrai, jų keliams.
„Šiandien susisiekimas Lietuvoje, ypač regionuose, yra rimta problema. Todėl per ateinančius penkerius metus turėsime pakelti investicijų į šalies transporto infrastruktūrą lygį. Nuosekliai ir tvariai didinti finansavimą bei stabilizuoti ir pagerinti šalies kelių būklę. Užtikrinti viešojo transporto maršrutus regionuose“, – teigė G. Nausėda.
„Pagaliau turime pabaigti integruotis į europinį geležinkelių tinklą ir tapti normalia Europos Sąjungos valstybe su veikiančiais ir visuomenei naudą nešančiais geležinkeliais“, – sakė jis.
Lietuva turi prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, transformuoti energetikos sektorių
Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį į klimato kaitos procesus, kurie per audras ir karščius veikia ir Lietuvą. Anot jo, norint pasiekti šį tikslą, šalies visuomenė ir ekonomika turi tapti labiau žiedinė, sumažinti plastiko vartojimo apimtis.
„Klimato politikos srityje iki 2030 metų Lietuvos ambicijos mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį – ženkliai didesnės nei Europos Sąjungos. Įgyvendinkime jas, kartu išlaikydami ir stiprindami pramonės konkurencingumą bei inovatyvumą, sparčiau nei kiti pereidami prie žiedinių gamybos ir vartojimų sistemų. Sumažinkime besaikį plastiko naudojimą – nuo parduotuvių iki namų ūkių“, – inauguracinėje kalboje teigė perrinktas prezidentas.
Tokiai transformacijai, anot G. Nausėdos, neįprastai svarbus energetikos sektorius – kurio perėjimas prie žalios energijos užtikrins ne tik aplinkosaugos, bet ir saugumo tikslus.
„Ateinantys penkeri metai bus ypač svarbūs realiai, o ne žodžiais įgyvendinant tikslą transformuoti energetikos sektorių ir užtikrinti energetinį saugumą. Kitų metų vasarį vyksianti Lietuvos elektros sistemos sinchronizacija ir integracija su Europos Sąjungos tinklais žymės esminį lūžį Lietuvos energetikoje. Tačiau tai bus tik naujo kelio pradžia“, – komentavo G. Nausėda.
„Iki 2029 metų norėdami tapti savarankiškai elektra apsirūpinančia šalimi, turime ir toliau nuosekliai investuoti į atsinaujinančių išteklių energetiką. Tam reikės ne tik ekonomines realijas atspindinčio reguliavimo, bet ir dermės tarp žaliųjų projektų plėtotojų, vietos bendruomenių ir likusių vartotojų“, – aiškino jis.
