Šį ministerijos parengtą įstatymo pataisų paketą, į kurį įeina Kredito administratorių ir kredito pirkėjų bei lydintys įstatymų projektai, ketvirtadienį priėmimo stadijoje palaikė 107 parlamentarai, susilaikė 2.
Anot Finansų ministerijos, pataisomis aiškiau reglamentuojamas neveiksnių kredito sutarčių pardavimas tretiesiems asmenims, kurie jas administruos skolininkų vardu. Tai leis kredito įstaigoms geriau valdyti kreditą ir sumažinti riziką.
„Padidės ekonominės ir pinigų sąjungos atsparumas nepalankiems sukrėtimams, nes pagerės sąlygos tarpvalstybiniu mastu dalytis rizika privačiajame sektoriuje ir kartu sumažės būtinybė prisiimti riziką viešajam sektoriui“, – teigiama įstatymo aiškinamajame rašte.
„Lietuvoje neveiksnių paskolų, kurių terminai yra pradelsti, tiek gyventojų, tiek verslo segmente yra itin (žemas skaičius – ELTA). 2023 metų antrąjį ketvirtį siekė 0,66 proc., kai Europos Sąjungos vidurkis yra maždaug 1,48 proc., tai beveik tris kartus (mažiau – ELTA). Lietuvoje situacija yra stabili, neveiksnių paskolų neturime, tačiau toks įstatymas leidžia formuotis naujai verslo rūšiai – kredito administratoriams, kurie galėtų veikti iš Lietuvos ir visoje Europos Sąjungoje“, – dar birželį Seimo plenarinių posėdžių salėje teikdama projektą sakė finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė.
Anot ministerijos, pakeitimais reglamentuojami kredito administratoriaus ir skolininko santykiai, siekiant užtikrinti pastarojo apsaugą. Be to, pagal naująją sistemą kredito administratoriai turėtų gauti veiklos licenciją, o jų veiklą prižiūrėtų Lietuvos bankas (LB).
Bendrija į Lietuvos teisę perkeltą direktyvą priėmė norėdama mažinti gyventojams ir įmonėms besikaupiančių neveiksnių paskolų skaičių. Paskola laikoma neveiksnia, jeigu skolininkas daugiau nei 90 dienų nepajėgia atlikti numatytų mokėjimų.
Kaip aiškina Finansų ministerija, tokių paskolų skaičius ES šalyse augo dėl ekonominių sukrėtimų – 2008 metų finansų krizės ir 2020 metais prasidėjusios pandemijos, kai įmonės ir gyventojai dažniau patyrė sunkumų su mokėjimais, dalis bendrovių bankrutavo.
Skelbiama, kad neveiksnios paskolos mažina kredito įstaigų pelną, neigiamai veikia kapitalą ir taip mažina įstaigų galimybes skolinti gyventojams ir įmonėms.
Todėl Direktyva siekiama plėtoti antrines neveiksnių paskolų rinkas ir tokiu būdu mažinti kredito įstaigų balansuose esančių neveiksnių paskolų skaičių.
