Socialinių verslų poveikis
Socialinis verslas – klestinčios ir įgalintos visuomenės pagrindas. „Didėjantis socialinio verslo poreikis ir stiprėjanti socialinio verslo bendruomenė bei pastarojo laikotarpio iššūkiai kuria paskatas priimti skubius sprendimus. Socialinis verslas atlieka svarbų vaidmenį kuriant darbo vietas bei integruojant pažeidžiamas visuomenės grupes į darbo rinką, užtikrinant pramonės plėtrą ir įgalinimą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą. Socialinio verslo dėka gali būti minimalizuojami ekonominės krizės padariniai įvairiuose ekonomikos sektoriuose ir ekosistemose“, – įsitikinusi V. Bražiūnaitė.
Pasak V. Bražiūnaitės, užsienio šalių praktika rodo, kad tik visų pagrindinių ekosistemos dalyvių pastangų dėka socialinė ekonomika gali sėkmingai vystytis ir kurti pridėtinę vertę visai šalies ekonomikai. Europos Sąjungos lygmeniu yra virš 13 milijonų žmonių, kurie dirba socialinės ekonomikos įmonėse. Per pastarojo dešimtmečio ekonomikos krizes, socialinis verslas parodė nepaprastą gebėjimą prisidėti prie visuomenės atsparumo stiprinimo ir kūrimo bei pademonstravo mokėjimą suvaldyti esminius pokyčius.
„Šio sektoriaus organizacijos pralenkė kitus sektorius ir sukūrė virš 12 proc. darbo vietų ES, kartu spręsdamos pagrindines visuomenei kylančias problemas. Kitose pasaulio šalyse verslo, kuris glaudžiai susijęs su visuomenės iššūkiais, idėja taip pat yra populiari bei ypač vertinama ir skatinama valdžios institucijų. Socialinio verslo sektoriaus organizacijų kuriama didžiulė pridėtinė vertė jau seniai patraukė tokių užsienio valstybių kaip Kanada, Singapūras, Izraelis ir kt. dėmesį“, – komentuoja V. Bražiūnaitė.
Socialinio verslo iššūkiai
Deja, socialiniai verslai Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais. „Pastebimas susiskaldymas, stabilumo, skaidrumo trūkumas priimant su socialiniu verslu susijusius sprendimus. ES investicijų paraiškų vertinimo ir administravimo sistema yra per sudėtinga ir per daug biurokratinė socialinio verslo praktikams. Dar daugiau, nėra finansinių priemonių socialiniams startuoliams išbandyti (patikrinti) socialinę inovaciją ir įvertinti jos tinkamumą konkrečiam kontekstui“, – teigia V. Bražiūnaitė.
Pasak LISVA vadovės, Lietuvoje socialiniam verslui trūksta kultūrinio pamato, nes tai vis dar sąlyginai nauja veiklos forma. Tad trūksta ir atpažįstamos socialinio verslo tapatybės. Tai yra iš dalies ir dėl vieningos strategijos ar supratimo iš valstybės institucijų trūkumo. Dažniau minėti „socialinio verslo“ sąvoką paskatintų tikslinės valstybės institucijų finansinės paskatos. Taip pat būtų pravartus ir teigiamas visuomenės požiūris į socialinį verslą, palaikymas, įvertinimas, formuojantis socialinio verslo žinomumą, gerą reputaciją.
„Socialinis verslas, veikdamas savo ekspertinėje socialinio poveikio srityje, dažnai pritrūksta vidinių išteklių, būtinų sėkmingam verslo modeliui plėtoti: investicijų į veiklų bandymą ir gryninimą, paslaugų ar produktų pasiūlą, prekės ženklo atpažįstamumo didinimą, poveikio matavimo nuoseklumą, taip pat pritrūksta laiko ir gebėjimų advokatavimui“, – dalijasi V. Bražiūnaitė.
Ką reikėtų keisti?
Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją bei analizuojant galimus iššūkius, prieš artėjančius Seimo rinkimus LISVA pateikė politinėms partijoms pasiūlymus socialinio verslo sektoriaus plėtrai Lietuvoje stiprinti.
„Rekomenduojame labiau įtraukti socialinius partnerius į sprendimų, susijusių su socialiniu verslu, priėmimą. Siūlytina inicijuoti Socialinio verslo tarybos įkūrimą, kuri būtų sudaroma iš valstybės institucijų ir įstaigų, skėtinių organizacijų atstovų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlytų atstovų. Taip pat svarbu užtikrinti, kad socialinis verslas kaip veikla, sprendžianti mūsų visuomenei kylančius iššūkius, būtų kompleksiškai įtraukta į strateginius šalies dokumentus, ES finansinio periodo planus ir į pagalbos ekonomikai planus“, – vardija V. Bražiūnaitė.
V. Bražiūnaitė atkreipia dėmesį, kad svarbu, jog būtų skatinamas finansinių priemonių socialiniams startuoliams atsiradimas, kad šie turėtų galimybę eksperimentuoti ir išbandyti (patikrinti) socialines inovacijas bei įvertinti tinkamumą konkrečiam kontekstui. Dabartinės priemonės yra pavienės, joms trūksta kompleksiškumo bei konteksto, nes buvo konstruojamos nesitariant su socialiniais partneriais.
Taip pat LISVA vadovė pažymi, kad vienas iš siūlymų yra, jog šalia tinkamo reglamentavimo ir skatinimo priemonių, reiktų stiprinti verslumo kompetencijas, telkti bendruomenę ir nuolatines mentorystės paslaugas investicijų, plėtros, poveikio matavimo ir kitais aktualiais klausimais. Todėl yra siūloma skatinti tokias paslaugas teikiančių socialiniam verslui tarpininkaujančių organizacijų gebėjimų stiprinimą.
