Tiesa, pasak valdančiosios koalicijos atstovo, parlamentas turėtų susitelkti tolimesnėms diskusijoms dėl lėšų gynybai didinimo.
„Tie sprendimai, kurie yra priimti gynybos fondo (pakete – ELTA), iš esmės yra toje mokesčių reformos kryptyje, bet tikriausiai yra nepakankami, kad Europos Komisija tai užskaitytų kaip tą žadėtąją mokesčių reformą“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė J. Razma.
Be to, nors Europos Komisijos sprendimą užšaldyti dalį Lietuvai skirtų plano lėšų konservatorius vertina kaip „ne dramatišką“, politikas teigia matantis poreikį dar iki Seimo rinkimų valdantiesiems įvertinti EK pastabas Lietuvai dėl mokesčių reformos įgyvendinimo spartos.
„Pagaliau kita Vyriausybė galės grįžti prie to klausimo ir jis nesibaigia su mūsų rinkimu. (...) Mūsų koalicijos partneriai irgi turės atsakyti į tą klausimą, ar ta pinigų suma, galinti dingti, yra tokia, kad galima nepaisyti pažado dėl mokesčio reformos, ar priešingai – reikia pasistengti ir sukandus dantis dar nubalsuoti dėl vieno ar kito projekto“, – aiškino J. Razma.
Kaip diskutuotinus mokestinius sprendimus politikas išskyrė platesnį nekilnojamojo turto apmokestinimą, su individualios veiklos išimčių mažinimo susijusias gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pataisas.
Šie pakeitimai, anot J. Razmos, ateityje galėtų tapti ir tolimesnių pokalbių dėl gynybos įplaukų didinimo dalimi.
„Mokesčius pagrindinius mes žinome – apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą nėra ką kalbėti, čia prezidentas yra labai kategoriškai pasisakęs. Mūsų koalicijos partneriai tada ir lieka (ties – ELTA) gyventojų pajamų mokesčiu, pelno mokestį jau sutarėme vienu procentu didinti“, – aiškino konservatorius.
„Iki liepos pirmos nespėjome priimti kitų mokestinių pakeitimų, tai jie geriausiu atveju įsigaliotų tik kitais metais nuo vidurio metų, ne nuo pradžios. Bet ir pusmečio papildomos įplaukos (gynybai – ELTA) jau yra šis tas“, – pridūrė J. Razma.
Lietuva iš RRF fondo yra gavusi beveik 1,36 mlrd. eurų – 886 mln. eurų subsidijinės dalies ir beveik 470,3 mln. eurų paskolinės dalies lėšų.
Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų).
Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.
Lietuva taip pat pasikreipusi į ESBT, reaguodama į EK pritaikytą dalinę 8,7 mln. eurų sankciją Lietuvos RRF plano daliai.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė praeitą savaitę sakė, kad antrasis RRF fondo lėšų išmokos Lietuvai prašymas yra sustabdytas tol, kol parlamentas nepriims su mokesčių reformos paketu susijusių sprendimų.
Anot jos, jeigu reikalingi pokyčiai nebus priimti, EK gali taikyti sankcijas. ELTA primena, kad Seimas priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra akcentavusi, kad projektas reikalingas tam, jog būtų užtikrintas ne mažesnis, kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimas krašto apsaugai.
Parlamentas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamųjų visam kurui pakėlimui.
25 milijonai eurų fonde kasmet numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
Fondo dalį sudarys 4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 7,1 proc. – 2026 metais bei 7,4 proc. – 2027 ir vėlesniais metais.
Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, planuojama, kad 2025 m. jis atneš 60 mln. eurų.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų finansavimą – 2027 m.
