Siūlyme numatoma, kad už akcizus gautų pajamų dalis būtų skirta gynybai. Šiam projektui parlamentas po pateikimo yra pritaręs, jis buvo svarstomas, kaip vienas iš lydinčiųjų Valstybės gynybos fondo projektų.
BFK taip pat nutarė, kad būtų įvestos finansavimo grindys – jos atitiktų trijų paskutinių metų buvusių LRT biudžetų vidurkį. Buvo pritarta, kad siūlymas įsigaliotų nuo 2025 m. pradžios, kas reikštų, kad reguliavimas galiotų projektuojant LRT 2026 m. biudžetą.
Tuo metu Seimo Kultūros komiteto siūlymui grąžinti M.Lingės projektą tobulinti, BFK nepritarė.
„Griaunamas pasiteisinęs modelis“
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kritiškai vertino projektą ir tikino, kad siūlymu griaunamas finansavimo modelis, kuris buvo laikomas pavyzdiniu.
„LRT finansavimo ribojimas atsitiktine tvarka parinktais ekonominiais rodikliais, pvz. BVP, prieštarauja Konstitucijai ir griaunamas nusistovėjęs, pasiteisinęs modelis, kuris buvo laikomas pavyzdiniu. Nebelieka ir prognozuojamumo, o siūlomus pakeitimus kritikuoja ir tarptautinės organizacijos“, – Seimo BFK posėdyje kalbėjo M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
Vis tik M.Lingė aiškino, kad projekto tikslas yra turėti aiškų LRT finansavimo apribojimą, kuris būtų objektyviai pagrįstas.
„Projektas pasiūlytas tam, kad turėtume aiškų augimo apribojimą, kuris būtų objektyviai pagrįstas ir nesiejamas su atskirais, konkrečiais kitais priimamais sprendimais. Tada žinotume, kokios yra sutartos taisyklės“, – sakė konservatorius, BFK pirmininkas.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad kurį laiką politikų gretose tęsėsi diskusijos dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugai. Praėjusią savaitę Seimas priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Gynybos fondą. Parlamentas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamųjų visam kurui pakėlimui.
Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, planuojama, kad 2025 m. jis atneš 60 mln. eurų.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų – 2027 m.
