Trumpalaikis darbas su leidimais dirbti – tik sezoniniams ir priimamiems komandiruotiems darbuotojams
Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Macijauskienė sako, kad pagal naujai priimtus reikalavimus darbdavys, įdarbinantis užsienietį, privalo jam nustatyti visą darbo valandų normą (40 val. per savaitę), neskaitant viršvalandžių.
Taip pat Migracijos departamentui išduodant leidimus laikinai gyventi darbo pagrindu nebelieka pasirinkimo ar užsienietis turėtų būti kvalifikuotas, ar turėti patirties. Nuo šiol užsienietis turi būti įgijęs tiek kvalifikaciją, tiek patirtį norimam darbui Lietuvoje gauti.
Vis tik, galimybė mokėti didesnį darbo užmokestį nereikalaujant kvalifikacijos ir darbo patirties išlieka. Ši išimtis netaikoma, jeigu užsienietis priimamas dirbti kaip laikinasis darbuotojas. Jeigu sudaroma laikinojo darbo sutartis, turi būti tenkinamos visos trys sąlygos – kvalifikacija, patirtis ir didesnis darbo užmokestis (šiuo metu taikomas BDU – 2 013,80 Eur).
Nuo liepos 1 d. trumpalaikiam darbui skirtus leidimus dirbti Užimtumo tarnyba išduoda sezoniniams darbuotojams ir iš trečiųjų šalių įmonių priimamiems komandiruojamiems darbuotojams.
B. Macijauskienė taip pat primena, kad jeigu priimamas komandiruotas trečiosios šalies pilietis, įdarbintas ES įmonėje, jam leidimo dirbti nereikia, bet toks komandiruotas darbuotojas be darbo sutarties ir jo buvimo teisėtumą ES pagrindžiančių dokumentų turi turėti A1 pažymėjimą, kuris patvirtina, kad užsienietis yra apdraustas socialiniu draudimu kitoje ES valstybėje.
Už nelegaliai įdarbintus užsieniečius – baudos
„Svarbus pakeitimas, į kurį ypač reikia atkreipti dėmesį – nuo liepos 1 dienos su trečiųjų šalių piliečiais, kurie atvyksta į Lietuvą naudodamiesi beviziu režimu arba turėdami kitų ES valstybių narių išduotus teisėto buvimo dokumentus, negali būti sudarytos darbo sutartys.
Norint įdarbinti trečiosios šalies pilietį iki jo darbo pradžios turi būti gautas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu. Atvejai, kai darbdavys šių reikalavimų nepaiso, bus laikomi nelegaliu darbu ir fiziniams bei juridiniams asmenims užtrauks finansinę atsakomybę. Be to, darbdaviai, nelegaliai įdarbinę darbuotojus, bus viešinami oficialioje VDI svetainėje“, – pabrėžia VDI specialistė.
Pasak jos, darbdaviui–fiziniam asmeniui už nelegaliai įdarbintą užsienietį skiriama 2–5 tūkst. Eur. bauda. Darbdavio–juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui– 1,5–5 tūkst. Eur. bauda. Pačiam juridiniam asmeniui taip pat skiriama bauda, kuri siekia 2 772–11 088 Eur. už kiekvieną nelegaliai įdarbintą darbuotoją. Pažeidimą padarius pakartotinai – nuo 5 544–22 176 Eur už kiekvieną nelegaliai įdarbintą darbuotoją.
Ką svarbu žinoti darbdaviams?
B. Macijauskienė primena, kad darbdavys įdarbindamas trečiosios šalies pilietį privalo pareikalauti jo teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų bei viso darbo laikotarpiu saugoti šių dokumentų kopijas, taip pat turi pasirašyti darbo sutartį ir apie darbą pradžią pranešti „Sodrai“. Kitu atveju darbo santykiai laikomi nelegaliais.
Darbo sutartį su užsienio piliečiu būtina sudaryti dviem kalbomis: lietuvių ir kita darbuotojui suprantama kalba. Darbdavys raštu taip pat turi supažindinti darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarka darbovietėje ir darbuotojų saugos bei sveikatos reikalavimais, o sutartį sudaryti dviem egzemplioriais. Darbdavys apie sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą privalo pranešti „Sodrai“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Darbo sutartis, pasirašyta abiejų šalių, tampa teisėta tada, kai joje yra abiejų šalių parašai ir nurodytos būtinosios sąlygos: darbo funkcija, darbo užmokestis ir darbovietė. Kaip pastebi VDI atstovas, itin svarbu visus susitarimus įtvirtinti raštu, nes kilus ginčui įrodyti žodinius susitarimus tampa beveik neįmanoma.
„Taip pat svarbu žinoti, kad užsienietis, dirbantis Lietuvoje, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris tarpininkavo išduodant jam leidimą gyventi darbo pagrindu, o pakeisti darbdavį užsienietis galėtų tik gavęs tai patvirtinantį Migracijos departamento sprendimą. Sprendimas pakeisti darbdavį būtinas visiems užsieniečiams (taip pat ir ukrainiečiams), turintiems teisėto buvimo Lietuvoje dokumentus darbo pagrindu“, – sako B. Macijauskienė.
