Vieni už kitus turtingesni
Kaip rašo BBC, Lidingės saloje ant uolų viršūnių stūkso didžiulės raudonos ir geltonos spalvos medinės vilos, balti minimalistiniai dvarai su langais nuo grindų iki lubų.
Štai verslininkui Konradui Bergströmui spustelius šviesos jungiklį savo vyno rūsyje, jis išvysta 3 000 butelių alkoholio. „Prancūziškas Bordo, tai yra tai, ką aš mėgstu“, – sako jis, švytėdamas ryškia balta šypsena. Kitur yra lauko baseinas, sporto salė, apmušta šiaurės elnių oda, ir dirbtuvės – naktinis klubas su dideliu metaliniu pisuaru.
Jis uždirbo pinigų kartu su kitais verslininkais, įskaitant ausinių ir garsiakalbių įmonę, o šis namas yra vienas iš keturių jam priklausančių nekilnojamojo turto objektų Švedijoje ir Ispanijoje.
Sėkmingo verslininko gyvenimo būdas nestebina, tačiau pasaulio stebėtojus gali nustebinti tai, kiek daug žmonių tapo tokie pat turtingi kaip K.Bergströmas, o gal net ir turtingesni.
Švedija – šalis, kuri visame pasaulyje garsėja kairiosios politikos reputacija. Nors šiuo metu, kaip teigiama BBC, valdžioje yra dešiniųjų koalicija, didžiąją praėjusio šimtmečio dalį šaliai vadovavo socialdemokratų vyriausybės, išrinktos remiantis pažadais teisingai auginti ekonomiką, o iš mokesčių finansuoti stiprią gerovės valstybę.
Matoma, kad per pastaruosius tris dešimtmečius Švedija patyrė itin turtingų žmonių bumą. Pagal Švedijos verslo žurnalo „Veckans Affärer“ paskelbtą turtingųjų sąrašą, 1996 m. Švedijoje buvo tik 28 žmonės, kurių grynoji vertė siekė milijardą kronų ar daugiau (apie 91 mln. dolerių). Dauguma jų kilę iš šeimų, kurios buvo turtingos iš kartos į kartą.
Iki 2021 m. „kronų milijardierių“ buvo 542, rodo panaši dienraščio „Aftonbladet“ atlikta analizė.
2021 m. jie valdė turtą, prilygstantį 70 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – bendros prekių ir paslaugų vertės ekonomikoje rodikliui.
Vos 10 mln. gyventojų turinčioje Švedijoje vienam gyventojui tenka vienas didžiausių pasaulyje „dolerinių milijardierių“.
2024 m. „Forbes“ turtingųjų sąraše yra 43 švedai, kurių turtas siekia 1 mlrd. dolerių arba daugiau. Tai sudaro maždaug keturis milijardierius milijonui gyventojų, palyginti su maždaug dviem milijardieriais milijonui gyventojų JAV, kur gyvena 813 milijardierių – daugiausiai iš visų šalių, tačiau gyvena daugiau nei 342 mln. žmonių.
Kaip iškilo tiek daug turtingų žmonių?
„Tai įvyko nepastebimai, t. y., jūs to nepastebėjote, kol tai neįvyko“, – sako „Aftonbladet“ žurnalistas Andreas Cervenka, knygos „Greedy Sweden“, kurioje jis nagrinėja nuolatinį Švedijos itin turtingų žmonių augimą, autorius.
„Tačiau Stokholme turtus galima pamatyti savo akimis ir kontrastą tarp itin turtingų žmonių kai kuriuose Stokholmo rajonuose ir gana neturtingų žmonių kituose“, – patikino jis.
Viena iš naujųjų itin turtingų žmonių iškilimo priežasčių – Švedijoje klestinti technologijų scena. Šalis turi Europos Silicio slėnio reputaciją, nes per pastaruosius du dešimtmečius joje įsteigta daugiau kaip 40 vadinamųjų vienaragių startuolių.
Čia įkurtos „Skype“ ir „Spotify“, žaidimų bendrovės „King“ ir „Mojang“, finansų technologijų pradedančioji įmonė „Tink“, kurią „Visa“ pandemijos metu įsigijo už maždaug 2 mlrd. dolerių, sveikatos priežiūros įmonė „Kry“ ir e. paspirtukų įmonė „Voi“.
Epicentre – verslininkas veteranas Ola Ahlvarssonas šią sėkmę skaičiuoja nuo dešimtojo dešimtmečio. Jis sako, kad mokesčių lengvata namų kompiuteriams Švedijoje „sujungė arba sujungė mus visus daug greičiau nei kitos šalys“.
Pats būdamas vienas iš įkūrėjų, jis taip pat atkreipia dėmesį į stiprią „bendradarbiavimo kultūrą“ pradedančiųjų įmonių scenoje, kur patyrę verslininkai dažnai tampa pavyzdžiu ir investuotojais į naujos kartos technologijų įmones.
Švedija dėl savo dydžio taip pat yra populiari bandymų rinka. „Jei norite patikrinti, ar tai veikia didesnėje rinkoje, čia galite išbandyti dalykus, kurių kaina nedidelė, o jūsų prekės ženklas ar akcijų kaina per daug nerizikuoja“, – sako verslininkas.
Tačiau atkreipiamas dėmesys ir į pinigų politiką, kuri, pasak jo, padėjo šalį paversti itin turtingų žmonių rojumi.
Nuo 2010-ųjų pradžios iki prieš porą metų Švedijoje buvo labai žemos palūkanų normos, todėl švedai, turintys laisvų pinigų, dažnai rinkdavosi investicijas į nekilnojamąjį turtą arba rizikingas investicijas.
Nors Švedijoje daugiausiai uždirbantiems asmenims taikomas daugiau kaip 50 proc. asmeninių pajamų mokestis – tai vienas didžiausių tarifų Europoje.
Šalis 2000-aisiais panaikino turto ir paveldėjimo mokesčius, o iš akcijų uždirbtiems pinigams ir įmonių akcininkams išmokamoms sumoms taikomi daug mažesni mokesčiai nei atlyginimams. Pelno mokesčio tarifas taip pat sumažėjo nuo maždaug 30 proc. dešimtajame dešimtmetyje iki maždaug 20 proc.
Tam – labai palanki aplinka
„Jei šiandien esate milijardierius, jums nereikia išsikraustyti iš Švedijos. Ir iš tikrųjų, kai kurie milijardieriai persikelia čia“, – sako A.Cervenka.
Verslininkas K.Bergströmas, grįžęs į Lidingės salą, sutinka, kad Švedijoje yra „labai palanki mokesčių sistema, jei kuriate įmones“.
Tačiau BBC jis sako, kad jo turtas turi teigiamą poveikį, nes jo įmonės ir namai suteikia darbo vietas kitiems. „Turime auklę, sodininką ir valytojus... ir tai taip pat suteikia daugiau darbo vietų. Taigi neturėtume pamiršti, kaip mes kuriame visuomenę“, – pateikė pavyzdį jis.
Švedijos verslininkai ir rizikos kapitalistai taip pat vis dažniau reinvestuoja savo pinigus į vadinamąsias „poveikio“ pradedančiąsias įmones.
2023 m. 74 proc. viso Švedijos pradedančiosioms įmonėms skirto rizikos kapitalo finansavimo teko poveikio įmonėms. Tai didžiausias procentinis dydis Europos Sąjungoje ir gerokai viršija Europos vidurkį – 35 proc., rodo „Dealroom“ duomenys.
Bene labiausiai žinomas šalies poveikio investuotojas yra Niklas Adalberthas, kuris yra vienas iš mokėjimų platformos „Klarna“ įkūrėjų. 2017 m. jis panaudojo 130 mln. dolerių savo turto, kad įsteigtų Norrskeno fondą – organizaciją, kuri remia poveikio bendroves ir investuoja į jas.
„Neturiu milijardieriaus įpročių, kad turėčiau jachtą, privatų lėktuvą ar panašiai“, – BBC sako N.Adalberthas, pridurdamas, kad tai yra jo laimės receptas.
Tačiau kiti teigia, kad Švedijoje trūksta subtilių viešų diskusijų apie milijardierių turtus, ne vien tik gero ir blogo dichotomijos apie tai, kaip verslininkai leidžia savo turtus. Neseniai Örebro universitete atlikto tyrimo išvadose teigiama, kad Švedijos milijardierių įvaizdis žiniasklaidoje yra daugiausia teigiamas, ir teigiama, kad jų turtai retai aiškinami atsižvelgiant į besikeičiančią šalies ekonominę politiką.
„Kol manoma, kad superturtingieji įkūnija neoliberalios eros idealus, tokius kaip sunkus darbas, rizikavimas ir verslumas, tol nekvestionuojama už to slypinti nelygybė“, – sako žiniasklaidos tyrėjas Axelis Vikströmas.
A.Cervenka priduria, kad diskusijos dėl itin turtingų žmonių apmokestinimo Švedijoje nėra tokios ryškios kaip daugelyje kitų Vakarų šalių, pavyzdžiui, JAV.
„Tai savotiškas paradoksas. Galima būtų manyti, kad atsižvelgiant į mūsų praeitį, kai esame suvokiami kaip socialistinė šalis, tai turėtų būti svarbiausia“, – sako autorius, pridurdamas, kad vyrauja mentalitetas, jog „nugalėtojas pasiima viską“.
„Jei tik teisingai sužaisite kortomis, taip pat galite tapti milijardieriumi... Ir tai, manau, yra gana reikšmingas švedų mentaliteto pokytis“, – patikino jis.
Parengta pagal BBC informaciją.
