Vartotojų kainos pradėjo menkti po to, kai gegužės mėnesį pasiekė aukščiausią tašką, kuriame jos didėjo 75,45 proc.
„Dezinfliacijos procesas prasidėjo“, – tinkle „X“ parašė finansų ministras Mehmetas Simsekas.
Turkija grumiasi su pragyvenimo išlaidų krize, kuri paskatino prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą nebesipriešinti palūkanų normų kėlimui siekiant pažaboti infliaciją.
Centrinis bankas 2023 m. birželį pradėjo didinti pagrindinę palūkanų normą ir laipsniškai pakėlė ją nuo 8,5 iki 50 proc.
R.T.Erdoganas šią savaitę pareiškė: „Infliacijos karštinė ateinančiais mėnesiais nuslūgs.“
Vartotojų kainų didėjimas ir Turkijos liros žlugimas laikomi veiksniais, atsakingais už nesėkmę, kurią kovo mėnesį vykusiuose savivaldos rinkimuose patyrė R.T.Erdogano partija AKP.
Pasak Londone įsikūrusios tyrimų bendrovės „Capital Economics“ ekonomisto Williamo Jacksono, didesnis nei tikėtasi Turkijos infliacijos sumažėjimas birželį žymi naujo dezinfliacijos proceso etapo pradžią.
Klientams skirtoje žinutėje jis prognozavo kur kas didesnius atoslūgius liepą ir rugpjūtį, tačiau pažymėjo, kad kelias žemyn veikiausiai bus duobėtas.
