„Šiuo metu gynybos finansavimas yra pasiekęs 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), vertinami papildomi poreikiai, matysime metų eigoje, kiek galimybės galimos įgyvendinti. Tačiau neatmesčiau, kad gali būti papildomų sprendimų dėl gynybos finansavimo didinimo šių metų eigoje“, – trečiadienį prie Vyriausybės žurnalistams teigė G.Skaistė.
„Atsinaujinome projekcijas kartu su ekonominės raidos scenarijumi birželio mėnesį, buvo įvertinta iš naujo, kaip atrodo ekonominės projekcijos, kiek papildomų pajamų, kokios planuojamos išlaidos ir turime šiek tiek erdvės iki 3 proc. BVP biudžeto deficito. Pagal dabartinį reguliavimą, tą galima išnaudoti papildomiems įsigijimams gynybos srityje“, – pažymėjo ji.
G.Skaistė aiškino, kad „šiek tiek“ erdvės pokyčiams gynybos finansavime yra ir šiuo metu vertinama galimybė finansuoti papildomus poreikius karinio mobilumo infrastruktūrai bei kitoms gynybos sritims.
„Šiuo metu vertiname poreikius, kurie neatidėliotini ir metų eigoje sprendimai bus priimti. (...) 136 mln. eurų pagal Krašto apsaugos ministerijos prašymą buvo patenkinti, šiuo metu vertiname papildomus poreikius, tiek karinio mobilumo infrastruktūrai, tiek ir kitus poreikius“, – sakė ministrė.
„Šiek tiek erdvės yra, bet kiekvieną poreikį reikia įvertinti atitinkamai, nes kai kurie poreikiai užprogramuoja įsigijimus ir tolimesniems metams“, – tikino ji.
ELTA primena, kad kurį laiką politikų gretose tęsėsi diskusijos dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugai. Vis tik Seimas priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Gynybos fondą. Parlamentas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamųjų visam kurui pakėlimui.
Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, planuojama, kad 2025 m. jis atneš 60 mln. eurų.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų – 2027 m.
