„Akcininkai pabrėžė, kad per pastaruosius penkerius metus vyriausybės Lietuvoje veikiantiems bankams įvedė ne mažiau kaip du papildomus mokesčius: 2019 m. – papildomą 5 proc. pelno mokesčio tarifą, o 2023 m. – solidarumo mokestį pagal Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą. Abu šie mokesčiai, kai jie buvo įvesti, buvo įvardijami kaip laikini, tačiau jų taikymas buvo pratęstas“, – rašoma trečiadienį paskelbtame Lietuvos bankų asociacijos (LBA) pranešime.
„Neplanuojame keisti pozicijos“, – į žurnalistų klausimą, ar šis susitikimas paskatins permąstyti bankų solidarumo įnašą pratęsimą, atsakė G.Skaistė.
Finansų ministrė taip pat sureagavo ir į bankų akcininkų teiginius, kad yra pasiruošę bendradarbiauti su institucijomis, bet būtent iš jų pusės trūksta komunikacijos. Anot jos, nuolatos yra bendraujama su bankų atstovais ar jų asociacijomis, bet naivu tikėtis, kad visada bus randamas sutarimas.
„Akcininkų atstovai patikino ministrę pirmininkę, kad yra pasirengę bendradarbiauti su Vyriausybe stiprinant finansų sektoriaus vaidmenį šalies ekonomikoje (...) Tačiau jie taip pat pabrėžė, kad būtinas nuolatinis dialogas tarp dabartinių ir būsimų sprendimų priėmėjų, finansų sektoriaus ir investuotojų“, – rašoma pranešime.
„Mes nuolat turime susitikimus tiek su Lietuvos bankų asociacijos atstovais. Tiek ir Finansų ministerijoje, tiek Vyriausybėje, tiek Seimo Biudžeto ir finansų komitetas bendrauja. Tačiau jeigu bankų atstovų netenkina Solidarumo įnašas, tai tikėtis, kad jie džiugiai sutiktų su tokiais sprendimais yra naivu“, – aiškino G.Skaistė.
Su premjere susitikę akcininkai taip pat pareiškė, kad bankų solidarumo įnašas priimtas skubotai, nesuteikiant laiko prisitaikyti. Visgi G.Skaistė tvirtino, kad sprendimo imtis reikėjo.
„Be to, Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas buvo priimtas skubotai, nesuteikiant rinkos dalyviams laiko susipažinti su šiuo mokesčiu ir nesilaikant šešių mėnesių termino, reikalingo pasirengti prieš įsigaliojant naujam įstatymui. Praėjusį mėnesį Finansų ministerija padvigubino ir bankų mokamas įmokas į Indėlių draudimo fondą, apie tai iš anksto nepranešusi kredito įstaigoms“, – rašoma pranešime.
„Trigubai išaugę bankų pelnai rodo, kad tokių sprendimų reikėjo imtis ir jų buvo imtasi laiku. (...) Tam, kad minimizuoti rizikas, įstatyme užprogramuotas rodiklis, kurį Indėlių draudimo fondas privalo pasiekti per kelis dešimtmečius, ir jį pasiekti yra nustatoma kaupimo norma. Šiais metais ji buvo padidinta tiek, kiek tai padarę mūsų kaimynai“, – į tokią kritiką atsakė G.Skaistė.
Kaip teigiama tekste, investuotojai premjerei pabrėžė stabilios ir prognozuojamos mokestinės aplinkos svarbą, siekiant išlaikyti pasitikėjimą Lietuvos rinka.
„Tokie išorės veiksniai, kaip COVID-19 pandemija, energetikos krizės ir geopolitinė įtampa, susijusi su Rusijos karu Ukrainoje, dar labiau paveikė investicinį klimatą. Tuo pat metu mokesčių pokyčiai sukėlė nemažai investuotojų abejonių dėl reguliacinės aplinkos nuspėjamumo“, – tikinama LBA.
Trečiadienį su premjere susitiko – „Citadele“, „Luminor“, „OP Corporate Bank“, SEB banko ir „Swedbank“ – akcininkų atstovai.
ELTA primena, kad kurį laiką politikų gretose tęsėsi diskusijos dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugai. Vis tik Seimas priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Gynybos fondą. Parlamentas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamųjų visam kurui pakėlimui.
Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, planuojama, kad 2025 m. jis atneš 60 mln. eurų.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų – 2027 m.
