„Labai svarbu, kad Seime pavyko pakeisti ir sušvelninti akcizų didinimo trajektoriją. Šis klausimas yra pozityvus, tačiau prezidentas nėra patekintas šiuo sprendimu. Buvo stokojama įsiklausymo į visuomenes grupes, efektyvesnių šio sprendimo alternatyvų paieškos, nes jų tikrai buvo“, – „Žinių radijui“ teigė I.Segalovičienė.
„Dėl to, prezidento nuomone, Vyriausybė rengdama 2025 m. valstybės biudžeto projektą turi numatyti priemones, atsveriančias galimus neigiamus efektus tam tikroms visuomenės grupėms. Būtina galvoti apie žmonių pajamų augimą, atsvaras jautrioms visuomenės ir verslo grupėms“, – pažymėjo ji.
I.Segalovičienė priminė, kad Seime yra šalies vadovo Gitano Nausėdos inicijuotos įstatymų pataisos, kurios prisidėtų prie palankesnio gerbūvio jautrioms visuomenės grupėms. Ji taip pat paminėjo, kad prezidentas prieš pasirašant valstybės gynybos fondo projektą buvo susitikęs su ūkininkais ir sutarė dėl atsvarų akcizų didinimui paieškos.
„Šiuo metu Seime yra prezidento iniciatyva dėl gyventojų pajamų mokesčio lengvatos šeimoms auginančioms vaikus, prezidentas taip pat tikisi palankių sprendimų Seime ir dėl viešojo transporto prieinamumo“, – kalbėjo prezidento patarėja.
„Su ūkininkais buvome susitikę prieš pasirašant įstatymo projektą, aptarėme jiems nerimą keliančius klausimus ir sutarėme, kad turi būti atsvarų ieškoma, suprantant, kad gynybos fondą reikia formuoti ir tai yra akivaizdus prioritetas valstybei“, – tikino ji.
Šalies vadovo patarėja teigė, kad su ūkininkais prezidentas apie galimus protestus nekalbėjo. Ji dar kartą pažymėjo, kad Prezidentūra tikisi iš Vyriausybės veiksmų formuojant biudžetą, kurie padėtų žmonėms.
„Po rugsėjo mėnesio ekonominių prognozių bus pats pikas biudžeto rengimo, matysime, kokia yra situacija, ir norėtųsi atidos iš valdančiųjų žemės ūkio sektoriui kaip atsvaros akcizų padidinimui“, – sakė I.Segalovičienė.
„Apie protestus nekalbėjome, buvo labai konstruktyvus pokalbis dėl konkrečių akcizų klausimų. Jie taip pat patikino, kad nori prisidėti prie šalies gynybos, ėjome konstruktyviu keliu. Kada padedi žmonėms, verslui, yra geriau, pigiau ir žmonės labiau nori prisidėti prie valstybės reikalų. Tikimės, kad Vyriausybė taip ir elgsis“, – akcentavo ji.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad kurį laiką politikų gretose tęsėsi diskusijos dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugai. Praėjusią savaitę Seimas priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Gynybos fondą. Parlamentas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamųjų visam kurui pakėlimui.
Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, planuojama, kad 2025 m. jis atneš 60 mln. eurų.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų – 2027 m.
