Pasak ministerijos, toks projekto spartinimas reikalingas atsižvelgiant tiek į geopolitinę situaciją, tiek į tai, kad Lietuva šiuo metu didžiąją dalį įrangos ir šaudmenų įsigyja tarptautinėse rinkose, tad šalis priklausoma nuo užsienio tiekėjų.
„Didžiąją dalį ginklų ir šaudmenų įsigyjant tarptautinėse rinkose, Lietuvos valstybės saugumas tampa priklausomas nuo užsienio valstybėse esančių tiekėjų. Siekiant, kad Lietuvos kariuomenė turėtų nenutrūkstamą valstybės poreikius tenkinančią prieigą prie reikiamų ginklų ir šaudmenų, būtina užtikrinti, kad esminiai valstybės poreikiai būtų tenkinami ūkio subjektų, veikiančių Lietuvos teritorijoje“, – pažymima nutarimo projekte.
Taip pat projekte paminima, kad tokio projekto įgyvendinimas prisidės tiek prie nacionalinių, tiek Europos Sąjungos (ES) tikslų pasiekimo, tarp kurių patenka ir gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 metais gairės.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktame siūlymo vertinime pažymima, kad minėtos gamyklos atsiradimas atitiktų Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programoje numatytą poreikį stiprinti Lietuvos kariuomenę.
„Atsižvelgiant į tai, galima motyvuotai teigti, kad 155 mm kalibro artilerijos šaudmenų gamybinio objekto Lietuvoje statyba, pasitelkiant strateginės šalies partnerės gamintoją, užtikrintų neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius: šiuo metu aprūpinti Lietuvos kariuomenę reikalingu kiekiu šaudmenų, taip pat užtikrinti ir nenutrūkstamą šaudmenų poreikio tiekimą Lietuvos kariuomenei grėsmės atveju“, – tvirtina KAM.
„Tokia griaunamoji galia yra būtina siekiant efektyviai neutralizuoti priešų pajėgas ir naikinti gynybos pozicijas“, – pabrėžiama vertinimo rašte.
Taip pat KAM vertinimu, sugebėjimas aprūpinti Lietuvos turimą artileriją vietoje pagamintais sviediniais užtikrina šalies saugumą ir galimi priešai bus mažiau linkę pradėti konfliktą.
„Potencialūs priešininkai yra mažiau linkę pradėti konfliktą, jei žino apie egzistuojantį pajėgumą ir užtikrintą amunicijos tiekimą“, – teigiama vertinime.
„Pažymėtina, kad Lietuvos kariuomenės turimi netiesioginės artilerijos pajėgumai (haubicos PzH2000) ir poreikis tuos pajėgumus plėsti (haubicos „Caesar“), pagrindžia neatidėliotiną poreikį apsirūpinti tinkama amunicija, jos kovinių komplektų ir atsargų suformavimu“, – aiškinama rašte.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija sutartį dėl „Rheinmetall“ Lietuvoje plėtros pasirašė birželio pradžioje. Tądien ministerijos vadovė Aušrinė Armonaitė išreiškė lūkestį, kad su LSMU pavyks susitarti dėl jo valdomos valstybinės žemės perleidimo gamyklai.
Balandžio pabaigoje Seimas taip pat pritarė įstatymų pakeitimams, kurie leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greičiau pradėti projektų vystymą Lietuvoje. Įstatymui įsigaliojus, šie gamintojai galės pradėti projektų vystymą dar negavę statybų leidimų. Šiuos leidimus projektų vykdytojai turės gauti iki statybų pabaigos.
Pakeitimais supaprastinamos su teritorijų planavimu, žemės sklypų formavimu ir statyba susijusios procedūros. Taip sudaromos sąlygos tokios gynybos pramonės veiklą Lietuvoje pradėti per kuo trumpesnį terminą.
Planuojama, kad investicijos į amunicijos gamyklą sieks daugiau kaip 180 mln. eurų ir bus sukurta daugiau kaip 150 darbo vietų. Gamykla per metus pagamins tūkstančius šaudmenų, kurių dalis bus skirta ir Lietuvos kariuomenės poreikiams.
