„Investuok Lietuvoje“ ekspertų teigimu, vienas didžiausių ir reikšmingiausių šio pusmečio projektų – Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ gamykla – gali suteikti ypač stiprų impulsą gynybos pramonės ir kitų sektorių plėtrai Lietuvoje.
„Šio pusmečio rekordinės užsienio investicijos į ilgalaikį turtą, kurios jau viršijo visų praėjusių metų rodiklius, rodo, kad mūsų gamybos sektoriuje yra daug potencialo. Lietuva sėkmingai juo pasinaudojo, pritraukdama „Rheinmetall“ ir reikšmingai sustiprinusi Lietuvos gynybos pramonę. Tai augina mūsų regionus ir kuria naujas darbo vietas gyventojams“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Taip pat šį pusmetį į plėtrą investavo šalyje jau ne vienerius metus sėkmingai veikiančios pažangios gamybos įmonės, tokios kaip tarptautinė medicinos įrangos gamintoja „Intersurgical“, Airijos skrydžių bendrovės „Ryanair“ dukterinė orlaivių remonto ir techninės priežiūros įmonė „Kaunas Aircraft Maintenance Services“, veiklą išplėtė Taivano „fintech“ grupė „Fortress Factoring“ ir kitos.
Į Lietuvą žengė Nyderlandų klientų pažinimo ir kovos su pinigų plovimu paslaugų įmonė „BlueMonks“, Šveicarijos konsultacijų bendrovė „Avance Life Sciences“, italų dirbtinio intelekto sprendimų kūrėja „Lab-H9“ ir kitos, o kartu su lietuviais bendrą įmonę Lietuvoje įsteigė Japonijos IT lyderė „NTT Data“.
„Investuok Lietuvoje“ vadovo Elijaus Čivilio teigimu, per pirmąjį pusmetį pritrauktų TUI rezultatai atspindi naują kovos dėl investicijų realybę. TUI rinka visame pasaulyje sulėtėjusi, o konkurencija, ypač Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regione, stiprėja – nieko nesiimdama, Lietuva rizikuoja tapti vis mažiau konkurencinga.
„Dėl ekonomikos nuosmukio ir geopolitinių iššūkių TUI rinka lieka sulėtėjusi, o konkurencija dėl projektų – stipriai išaugusi. Laimėtas „Rheinmetall“ projektas rodo, kad orientacija į augančias sritis, greitai priimami sprendimai ir aukštas prioritetas investicinės aplinkos gerinimui gali būti Lietuvos sėkmės receptas. Turime pritaikyti jį plačiau – pritraukiant kitas gynybos pramonės investicijas ir projektus tokiose sparčiai augančiose srityse kaip žalioji ekonomika ar kibernetinis saugumas“, – pusmečio rezultatus komentuoja E. Čivilis.
Anot „Investuok Lietuvoje“ strategijos vadovo Mariaus Stasiukaičio, Lietuva yra maža, atvira ekonomika, kuriai TUI gali būti esminis įrankis, transformuojant jos struktūrą link aukštos pridėtinės vertės. Norint tuo pasinaudoti pirmiausia reikia „atrakinti“ sparčiai augančių sričių potencialą, naujose rinkose didinti Lietuvos žinomumą ir konstruoti naujas konkurencingas subsidijų priemones jų pritraukimui.
„Lietuva gali būti laimėtojų gretose, jei bus lankstesnė ir greitesnė, priimdama šiems sektoriams aktualius sprendimus, ir tikslingai finansiškai skatins jų plėtrą. Taip pat svarbu kryptingai didinti Lietuvos žinomumą tokiose šalyse kaip Japonija ar Pietų Korėja, kurios jau ne vienerius metus yra aktyvios investuotojos VRE regione“, – teigia M. Stasiukaitis.
Profesinių paslaugų tinklo EY šiemet atliktas Europos patrauklumo tyrimas (angl. Europe Attractiveness Survey) parodė, kad visame žemyne TUI projektų skaičius pernai mažėjo 4 proc., o Lietuvoje – 40 proc. Vertindamas šių metų sausį–birželį agentūros „Investuok Lietuvoje“ rezultatus, bendrovės EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas Linas Dičpetris teigia, jog investicijų atoslūgis turėtų paskatinti aktyvesnę reakciją ir naujai perdėlioti prioritetus, kad Europa atgautų pasaulinės ekonomikos ir pramonės jėgos statusą, kai JAV ir Kinija juda aukštesne pavara.
„Europai būtina rasti vidinių pajėgumų bei paskatų reaguoti į situaciją ir sparčiau transformuoti ekonomiką. Tikiuosi, kad Lietuvai sutartis su gynybos pramonės milžinu „Rheinmetall“ suteiks stiprų impulsą keistis, konkrečiais sprendimais gerinti savo investicinį patrauklumą ir prisidėti prie tarptautinio verslo plėtros ES viduje“, – sako Linas Dičpetris, profesinių paslaugų bendrovės EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.
EY ekspertų analizėje konstatuojama, kad TUI projektai gamybos srityje išlaiko atsparumą ekonomikos svyravimams. Dėl to jie mato geras perspektyvas gamybos pramonei stiprėti ir plėstis, kartu kuriant darbo vietas ir plačias verslo ekosistemas, kurių eksponentiniu augimu Europa galėtų varžytis su JAV ir Azija.
Teigiama, kad skatinti augimą valstybės galėtų didindamos paramą aukštųjų technologijų pramonei ir skaitmeninėms industrijoms. Kartu turėtų būti kuriamas naujas, efektyvesnis ir nuo trečiųjų šalių nepriklausomas kritiškai svarbių komponentų, tokių kaip baterijų gamybai naudojami retieji metalai, tiekimas. Lygiai svarbu užtikrinti energetinį ir kibernetinį saugumą, stiprinant atitinkamas infrastruktūras ir darbuotojų kompetencijas.
Nors užsienio investicijų Europoje mažėjo, ji išlieka patraukli
EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas Linas Dičpetris sako, kad pernai Europoje mažėjo tiesioginių užsienio investicijų (TUI). Anot jo, Senajame žemyne mažiau investavo ir Jungtinės Amerikos Valstijos.
„Praeitais metais Europoje visur tiesioginių užsienio investicijų sumažėjo, Lietuvoje taip pat. Visoje Europoje buvo šioks toks sumažėjimas. Projektų 4 proc. sumažėjo lyginant su 2022 m. Sukurtų darbo vietų sumažėjo 7 proc. ir didysis tiesioginių užsienio investuotojų šaltinis visada yra pati Europa, judėjimas investicijų tarp joje esančių šalių“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo L. Dičpetris.
„Bet antras didysis šaltinis yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Jos, kaip investuotojos, praeitais metais irgi mažiau investavo į Europą“, – pažymėjo jis.
Vis tik L. Dičpetris aiškino, kad investuotojai optimistiškai žiūri į Europos rinką bei planuoja žemyne investuoti ateityje.
„Jeigu pasižiūrėtume į tai, ką investuotojai Europoje sako apie jų ketinimus, žiūrint į ateitį, tai dinamika pakankamai gera. Europa išlieka patraukli investuotojams, ketinimų prasme, nors šiuo atveju, ne faktų. 67 proc. apklaustųjų praėjusiais metais planavo plėsti veiklą arba ją pradėti“, – aiškino EY atstovas.
„72 proc. planuoja tai daryti 2024 m., tai net yra tam tikras ketinimų didėjimas (…) Net 75 proc. mano, kad per ateinančius trejus metus Europos patrauklumas didės“, – tikino jis.
