Šia istorija iki šiol domėjosi nemažai žurnalistų. Rudenį jie galės pratęsti pasakojimus apie tai, kaip sekasi valstybei susigrąžinti sklypą Šiaurės prospekte, greta prekybos ir pramogų centro. Prie pastato, kurio savininkė yra minima bendrovė, nuomojanti savo turtą „Maximai“ bei kitoms prekes ar paslaugas parduodančioms įmonėms.
Naujo istorijos nagrinėjimo (tiksliau, – teismo posėdžio) data paskirta 2024-ųjų spalio 1-ąją.
Terminas baigėsi pernai
2023-aisiais „Kauno saulėtekis“ buvo įpareigotas vykdyti teismo nutartį ir iki rugsėjo 1-osios nugriauti savavališką statybą bei sutvarkyti statybvietę. Tačiau to iki šiol nepadarė.
Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ šią savaitę aiškino antstolis Marekas Petrovskis, nevykdant privalomo nurodymo, įmonei gali tekti mokėti valstybei už kiekvieną nevykdymo dieną nemažus pinigus, – gal ir po 300 šimtus eurų.
Pagal teismų praktiką, mokestis skaičiuojamas nuo tos dienos, kai antstolis pateikė privalomą nurodymą. Kol kas bendrovė ėjo kitu keliu, – per teismus mėgino stabdyti antstolio veiksmus.
„Kauno saulėtekis“ skundė antstolio veiksmus, nes šis nepanoro jų sustabdyti, kol ginčo aikštelės žemė nebus įteisinta kaip nuosavybė. Kieno, – kitas klausimas? Na, Kauno miesto savivaldybė, vadovaujama Šarūno tėvo (Kauno miesto mero) Visvaldo Matijošaičio, tikrai tą klausimą išspręs, neskriausdama „savų“…
Skunde teismui įmonė taip ir nurodė, jog siekia įteisinti asfalto dangos aikštelę.
„Šiuo atveju nėra ginčo, kad terminas privalomajam nurodymui įvykdyti baigėsi 2023 m. rugsėjo 1 d., byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad pareiškėja iki šio termino pabaigos kreipėsi dėl jo pratęsimo (buvo pratęstas)“, – konstatuota civilinę bylą išnagrinėjusios Kauno apygardos teismo teisėjos Albinos Rimdeikaitės 2024-ųjų gegužės 21-ąją paskelbtoje teismo nutartyje.
Pažymėtina, kad byloje trečiuoju asmeniu buvo ne Kauno miesto savivaldybė, kurios biudžetinė įstaiga „Parkavimas Kaune“ jau ne vienus metus renka ginčo aikštelėje mokesčius iš ilgiau čia užsibuvusių mašinų vairuotojų, bet – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Tai ji galop apsižiūrėjo, kad aikštelė valstybinėje žemėje įrengta neteisėtai, kaip savavališka statyba, kurią privalu likviduoti. Nesulaukusi verslininko tinkamos reakcijos, toliau perdavė spręsti klausimą antstoliui.
Teismo paaiškinimu, „Privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.
Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad maksimalus terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti yra 9 mėnesiai, o ilgesnio termino nustatymas priskirtas tik teismo kompetencijai“.
Kai naudinga, tinka ir konservatoriaus parašas
Baigiantis šių metų gegužei priimtoje teismo nutartyje įmonė „Kauno saulėtekis“ vadinama pareiškėja (skolininke). Kad būdama naudos iš aikštelės gavėja, privati bendrovė nemokėjo valstybei žemės nuomos mokesčio, – ne taip ir svarbu? Juk nuomos sutarties ir neturėjo.
„Pareiškėja, vykdydama 2013 m. balandžio 22 d. su Kauno miesto savivaldybės administracija pasirašytą Kauno miesto susisiekimo komunikacijų išplėtimo ir/ar įrengimo sutartį, (…), nesuformuotame valstybinės žemės sklype už žemės sklypo šiaurinės ribos, neturint statybos leidimo, įrengė/pastatė 1 536 kv. m ploto asfalto dangos aikštelę, kurią buvo įpareigota išardyti/nugriauti bei sutvarkyti statybvietę“, – teigiama teismo nutartyje.
Susitarimą, kuris, pasirodo, galiojo laikinai, pasirašė konservatorius – tuometinis savivaldybės administracijos direktorius…
Jei atvirai, ne taip lengvai Š.Matijošaičio valdoma įmonė įgijo turtą, kurį dabar nuomoja kitiems verslininkams. Leidimą statyti prekybos ir paslaugų centrą minimoje Šiaurės prospekto vietoje ji iš savivaldybės gavo 2011-aisiais, po ne vienerius metus trūkusių prašymų bei derinimų. Apie tai pasakojama žurnalisto Nerijaus Povilaičio straipsnyje „Matijošaičio prekybos centro istorija: leidimą statyti gavo tik patekęs į valdžią“.
Prekybos centro aikštelei – išskirtinis statusas
Verta prisiminti ir kitą aplinkybę, paskatinusią pasidomėti, kas vyksta Kauno mero šeimos kontroliuojamo pramogų ir prekybos centro prieigose, kur, kaip vėliau paaiškėjo, dalis stovėjimo aikštelės savavališkai įrengta valstybei priklausančioje žemėje. Kauniečiai skundėsi, kad čia imta taikyti automobilių stovėjimo ribojimus, nemokamas stovėjimas – iki 3 val., o vėliau – po 1 eurą už kiekvieną valandą. Apie tai prieš metus rašė Kaune dirbantis žurnalistas Nerijus Povilaitis.
Žmonėms pasirodė keista ir aplinkybė, jog V. Matijošaičio kontroliuojamai ir jo sūnaus vadovaujamai bendrovei priklausančio prekybos centro teritorijoje tvarką prižiūri ir rinkliavą renka savivaldybės įmonės „Parkavimas Kaune“ darbuotojai.
Šios bendrovės direktorius Justas Limanauskas tuomet aiškino, jog rinkliava renkama savivaldybei priklausančioje stovėjimo aikštelėje, toje pačioje, kurią leista įrengti bei naudoti „Kauno saulėtekiui“, o tai daroma vadovaujantis 2018 metų savivaldybės tarybos sprendimu. Būtent tada šiai teritorijai buvo suteiktas ypatingas riboto stovėjimo laiko zonos statusas. Joje rinkliava renkama visomis dienomis visą parą, tačiau pastačius automobilį pirmas tris valandas mokėti nereikia. Tokios zonos Kaune yra tik dvi. Jau minėto prekybos centro prieigos ir „Žalgirio“ arenos teritorija Nemuno saloje.
Kas lėmė, jog vieno iš daugelio Kaune esančių, tačiau mero šeimos valdomai bendrovei priklausančio prekybos centro teritorijai savivaldybė suteikė išskirtinį statusą, jį prilyginant „Žalgirio arenai“? Galų gale, kodėl apriboti nemokamą automobilių stovėjimo laiką nuspręsta tik praėjus 5 metams po prekybos centro statybų pabaigos?
Bendrovės „Parkavimas Kaune“ direktorius J. Limanauskas į šį klausimą atsakyti negalėjo, minėjo, kad 2018 metais, kai savivaldybės taryba priėmė sprendimą, šių pareigų dar nebuvo užėmęs.
Pažintis iš arčiau…
„Kauno saulėtekis“ – viena iš Karaliaus Mindaugo prospekto „dangoraižyje“ įsikūrusių „Vičiūnų grupės“ įmonių – antroje šių metų birželio pusėje informavo Užimtumo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jog daugiau nei 20 savo darbuotojų įspėjo apie atleidimą iš darbo. Nurodyta įmonės veiklos sritis – nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas.
Bendrovės ilgalaikio turto vertė – 84,12 mln. eurų trumpalaikio – 3,99 mln. eurų. Rekvizitai.vz.lt skelbiama, kad UAB „Kauno saulėtekis“ turi 45 apdraustus darbuotojus, vidutinis priskaičiuotas atlyginimas (2024 m. gegužę) buvo 1717 eur. per mėnesį.
UAB „Kauno saulėtekis“ pardavimo pajamos 2022-aisiais siekė 7,7 mln. eurų, o grynojo pelno tais metais gauta 2 mln. 338 tūkst. 324 eurai. Registrų centrui ši įmonė tik prieš kelias dienas pateikė savo pernykštės veiklos finansinius duomenis, tačiau kol kas jie viešai neprieinami.
Registrų centro duomenys rodo, kad įmonės valdyboje iš trijų asmenų du turi Matijošaičių pavardes. Tai miesto tarybos nariai Šarūnas ir Dainius Matijošaičiai. Tuo tarpu jų tėvas, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pagal Registrų centro duomenis, taip pat nėra visiškai atsitraukęs nuo įmonės valdymo. 2023 m. gegužę vykusiame akcininkų susirinkime, V.Matijošaitis nurodomas kaip visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininkas.
Pagal šio susirinkimo dalyvių sąrašą, UAB „Kauno saulėtekis“ akcijas valdo V.Matijošaitis, UAB „Vičiūnų grupė“ (99,88% akcijų) ir dar 52 mažieji akcininkai, turintys vos 0,12 proc. akcijų. Kaip nurodoma 2023 m. susirinkimo protokole, nei vienas iš smulkiųjų akcininkų susirinkime nedalyvavo. Tad sprendimus pagal įmonės dokumentus Registrų centre priimė tik UAB „Vičiūnų grupė“ atstovas Š.Matijošaitis ir akcininkas V.Matijošaitis.
