Valstybės duomenų agentūros duomenimis, bendras šalies apdirbamosios gamybos produkcijos metinis pokytis balandį siekė 8,8 proc. Medienos gaminių eksportas šiuo metu sudaro 13 proc. nuo bendro šalies eksporto apimčių. Šiame sektoriuje sukuriama apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Didžiausi produkcijos eksporto srautai šiuo metu yra nukreipti į Vokietiją, Švediją, Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Lenkiją ir JAV. Vokietijos ir Švedijos rinkose stebime nuosaikų atsigavimą. Likusiose šalyse kreivė kol kas labiau plokščia. Čia derėtų išskirti JAV kaip stabiliausią. Kai ES vartojimas smuko, už Atlanto tokių negatyvių tendencijų nebuvo“, – pastebi I. Grikpėdienė.
„VMG Wood Invest“ direktorės teigimu, esminį toną rinkoms pastaruoju metu uždavė sparčiai smukusi produkcijos gaminių kaina, žemą nedarbo lygis ir spartus vidutinio darbo užmokesčio augimas.
Anot jos, aukštos paskolų palūkanų normos bei energetikos kainų lygio svyravimas ilgą laiką darė įtaką ne pirmojo būtinumo prekių vartojimo apimtims bei vartotojų nuotaikoms. Brangūs pinigai lėtino nekilnojamojo turto (NT) projektų vystymo tempą ir darė tiesioginę įtaką baldų pramonės pajėgumams.
Po ilgo laiko Europos Centrinio Banko (ECB) sumažinta palūkanų norma, pasak I. Grikpėdienės, duos teigiamą impulsą, tačiau apčiuopiamų pokyčių teks palaukti. Nedarbo lygiui išliekant žemame lygyje, o vidutinio darbo užmokesčio lygiui tebeaugant, rizika dėl infliacijos išlieka. Tad ECB spartesnių žingsnių dėl palūkanų mažinimo išvysti neturėtume.
„Dėl šių makroekonominių priežasčių vartojimo augimas artimiausiu metu išliks nuosaikus. Tačiau didžiausią įtaką jam pastarąjį pusmetį visgi darė gamintojų galimybės mažinti kainas. Šis potencialas netrukus bus išnaudotas ir produkcijos kainos nebekris. Estafetę turėtų perimti prekybininkai, kurių sprendimai nestabdyti parduotuvių plėtros, investuoti į alternatyvius pardavimo kanalus, kartu su gamintojais ieškoti galimybių asortimento plėtrai, turėtų tapti nauju impulsu“, – teigia ji.
Tuo metu didžiausiu iššūkiu vietos gamintojams išlieka žaliavos tiekimas ir jos kaina Lietuvoje, dėl kurios, I. Grikpėdienės teigimu, medienos drožlės plokštės kaina šalyje yra viena brangiausių Europos Sąjungoje.
„Privalome valstybės lygiu, įvertindami sektoriaus įvertį ir svarbą BVP, ieškoti greitų ir esminių sprendimų, padedančių užtikrinti baldininkų konkurencingumą globaliu mastu. Tam būtina peržiūrėti medienos žaliavos pirkimo ir pardavimo tvarką iš esmės“, – sako bendrovės vadovė.
Patys gamintojai, jos teigimu, šiuo metu intensyviai dirba su ES žaliavos tiekėjais, kad būtų mažinama priklausomybė nuo trečiųjų šalių produkcijos ir trumpinama tiekimo grandinė.
