Elektros kainos gali kilti – tam yra kelios priežastys

2024 m. birželio 28 d. 12:31
Žygimantas Šilobritas
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad 2024 m. buvo pirmieji metai nuo 2021 m. pradžios, kai elektros kainų mėnesinis vidurkis retai perlipo 100 eurų už megavatvalandę (MWh) ribą. Kaip teigia LEA analitikas Dovydas Balčiūnas, keliais atvejais tokias žemas kainas nulėmė aukšta vietinės atsinaujinančios energijos generacija.
Daugiau nuotraukų (1)
„Balandžio 14 d., kai Lietuvoje vien vėjo ir saulės jėgainės pagamino daugiau nei 83 proc. reikalingos energijos, buvo fiksuota mažiausia dienos vidutinė kaina nuo 2018 metų, kuri siekė 1,53 euro už MWh“, – penktadienį, LEA 5 metų apžvalgos metu, teigė D. Balčiūnas.
Anot analitiko, remiantis naujausiais rinkos duomenimis, iki 2024 m. pabaigos elektros kaina gali siekti apie 80–90 eurų/MWh elektros kainą.
„Dėl netolygios atsinaujinančių energijos išteklių generacijos regione, vartojimo pokyčių, temperatūros ir regioninių infrastruktūrinių aspektų, tarp kurių yra ir „NordBalt“ remontas, kainos svyruoja. Tačiau šie svyravimai nebėra tokie ženklūs, kokie fiksuoti 2022 metais“, – aiškino jis.
Anot agentūros, pastaraisiais mėnesiais buvo laikotarpių, kai didmeninės elektros kainos beveik pasiekė istorines žemumas – balandžio 8–14 d. kainos vidurkis siekė 27,4 euro/MWh.
Visgi, LEA atstovai sako, kad remonto darbai, ribojantys Lietuvos ir Švedijos elektros jungties „NordBalt“ pralaidumą, bent pusmečiui gali sustiprinti kainų svyravimą ir jas kiek padidinti.
„Galima pasakyti, kad artimiausią pusmetį bus galimi kainų svyravimai ir aukštesnė kaina, nes šiuo metu, be „NordBalt“, dar ir su Suomija veikia pusė jungties. Juos matome ir dabar, nes pastaruoju metu elektros kainos yra kiek didesnės“, – aiškino LEA direktorė Agnė Bagočiūtė.
„Iš tikrųjų, „NordBalt“ jungties apribojimai tikrai turės įtakos ir kainos dėl to gali išaugt, tas dalykas atsilieps“, – antrino LEA Energetikos duomenų analizės centro laikinasis vadovas Vytenis Gudelis.
ELTA jau anksčiau pranešė, kad nuo liepos 8 dienos vyks 700 MW galios elektros „NordBalt“ jungties su Švedija remonto darbai. Numatoma, kad vykdant remonto darbus jungtis bus ribojama iki 50 proc. galios, rinkai paliekant 350 MW. Šie darbai Švedijoje vyks iki spalio 20 dienos.
„NordBalt“ jungtis nuo 2016 metų.
Vartotojams palankiausi buvo tiekimo planai su nefiksuota kaina
LEA taip pat pateikė, kad 2024 m. pradžioje nepriklausomų tiekėjų siūlomos vidutinės kilovatvalandės (kWh) fiksuota kaina buvo 21 proc. mažesnės nei 2022 m. antrojo ketvirčio metu. Tarp visų elektros tiekėjų, daugiausiai per 24 m. mėn. laikotarpį fiksuoto kainos plano tarifai sumažėjo 24 proc., o mažiausiai – 19 proc.
Agentūros pateiktoje analizėje pastebima, kad tuo metu planų su nefiksuota kaina tarifai sumažėjo 27 proc.
Per paskutinių 24 mėn. laikotarpį vidutinis planų su fiksuota elektros kaina tarifas, siekęs 33 centus už kWh yra 13 proc. didesnis už planų su nefiksuota elektros energijos kaina – 0,29 centai už kWh.
Kainas augina ir karščiai
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prognozuojant, kad termometrų stulpeliai dalyje šalies pasieks 34 laipsnių žymą, įspėjama, kad karščio banga gali lemti didelius elektros kainos šuolius „Nord Pool“ biržoje. Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas teigia, kad šiuo metu didžiausi kainų šuoliai pastebimi vakarais, tad gyventojai, pasirinkę su birža susietus elektros tiekimo planus, turėtų likti budrūs ir vakarais mažinti nebūtiną elektros vartojimą.
Pasak M. Kavaliausko, pastarųjų dienų duomenys rodo, kad elektros kainų pikas yra pasiekiamas vakarais nuo 18–19 h iki vidurnakčio.
„Tokias tendencijas lemia kompleksinės priežastys – aukšta oro temperatūra, sumažėjusi elektros gamyba iš vėjo ir saulės, padidėjęs elektros poreikis vėsinimui. Be to, gyventojai, įsirengę saulės elektrines, dienos metu vartoja pasigamintą energiją, tačiau vakare ją pradeda imti iš tinklo. Tokiu atveju didėja elektros paklausa, kuri, viršijant pasiūlą, automatiškai didina kilovatvalandės kainą“, – sako ekspertas.
Kaip pavyzdį jis pateikia šios savaitės antradienį, kai vidutinė dienos elektros kaina siekė beveik 130 eurų už megavatvalandę (Eur/MWh) arba 13 euro centų už kilovatvalandę (Eur/kWh), tačiau vakare kaina šoktelėjo 2,5 karto ir 20–21 val. pasiekė 323,75 Eur/MWh. Dienos pikas fiksuotas 21–22 val., kai elektros kaina „Nord Pool“ siekė 352, 05 Eur/MWh (0,35 Eur/kWh).
Jis priduria, kad šiuo metu rinkoje netrūksta indikacijų, signalizuojančių apie galimus elektros kainų šuolius artimiausiais vasaros mėnesiais. Vienas jų – dėl remonto darbų Švedijoje ribojamas „NordBalt“ jungties pralaidumas.
Pasak „Elektrum Lietuva“ atstovo, įtakos elektros šuoliams taip pat gali turėti Suomijos ir Estijos jungties „EstLink 2“ remonto darbai, kurie, planuojama, tęsis iki rugpjūčio 31 d. Skaičiuojama, kad iš visos Suomijos ir Estijos jungtims įrengtos 1016 MW galios iki rugpjūčio pabaigos bus prieinama tik 358 MW („EstLink 1“), o tai gerokai apribos elektros importą iš Šiaurės šalių.
„Nors kol kas šie remonto darbai įtakos elektros kainoms nepadarė, kyla rizika dėl mažėjančios elektros pasiūlos, kuri gali lemti reikšmingus kainų šuolius. Jie labiausiai tikėtini vakarais, kai reikės įjungti brangesnes tradicines elektrines, kurios darbą pradeda palyginti lėtai. Svarbu paminėti ir tai, kad elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių taip pat, tikėtina, nebus palanki – elektros generacija iš saulės ir vėjo liepą ir rugpjūtį įprastai yra mažesnė, nei gegužę ir birželį“, – teigia M. Kavaliauskas.
Kaip elgtis elektros vartotojams?
Nepaisant elektros kainų dinamikos biržoje, būdų mažinti išlaidas už elektros energiją yra. Pagrindinis jų – stebėti situaciją rinkoje, ir pagal tai reguliuoti savo vartojimo įpročius.
Pavyzdžiui, biržoje esant aukštai valandinei kainai, rekomenduojama nepalikti buitinės technikos įrenginių budėjimo režimu. Vartotojai taip pat raginami išjungti šviesą kambariuose, juose nesant, atsakingai naudoti kondicionierių namų vėsinimui bei namuose esančią kitą elektrai imlią techniką.
„Su biržos kaina susietais planus pasirinkę vartotojai tam tikrais atvejais gali sutaupyti, tačiau egzistuoja rizika ir gerokai daugiau išleisti. Siekiant efektyviai valdyti šias rizikas, būtina greita reakcija į pokyčius elektros biržoje. Visiems elektros vartotojams siūlome pasinaudoti „Elektrum“ programėle, kurioje galima stebėti elektros kainos pokyčius „Nord Pool“ biržoje ir pagal tai priimti sprendimus dėl jos vartojimo tam tikru metu“, – sako ekspertas.
Tuo metu gyventojams, nenorintiems derinti savo vartojimo prie rinkoje besikeičiančių kainų, rekomenduojama kainą fiksuoti, visas jos kitimo rizikas paliekant tiekėjui.
„Tinkamu metu užfiksavus kainas, galima jaustis saugiai dėl elektros kainų ir nesibaiminti jų svyravimų biržoje. Iš praktikos pastebime, kad sprendimas dėl elektros kainos fiksavimo labiausiai pasiteisina tiems gyventojams, kurie tai padaro atsitraukus žiemai. Laikui bėgant didėja rizika dėl augančių kainų biržoje, ką rodo ir dabartinė situacija“, – sako „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.