Vilnietis kritikuoja renovacijos administravimą siūlančios įmonės paslaugas – ragina neužkibti ant masalo

2024 m. birželio 26 d. 13:42
alfa.lt
Vieno sostinės daugiabučio namo gyventojai savo pašto dėžutėse neseniai rado skelbimus, kuriuose mažoji bendrija „Renju“ kvietė namo kieme pasikalbėti renovacijos klausimais.
Daugiau nuotraukų (1)
Kartu įmonė gyventojus informavo, kad administruoja kaimyninių namų – Žirmūnų g. 135 ir Žirmūnų g. 104 – renovacijos procesą. Būsimo pokalbio metu „Renju“ siūlė aptarti daugiabučio renovacijos galimybes, renovacijos kainas ir valstybės suteikiamas paramas, renovacijos privalumus ir trūkumus bei kreditavimo sąlygas. „Primename, kad mes atstovaujame gyventojų interesams daugiabučio renovacijos procese ir mūsų paslaugos Jums nieko nekainuotų. Susitikime ir pasikalbėkime!“ – kvietė įmonė.
Įvertino darbų kokybę
Minimo daugiabučio namo gyventojas Viktoras (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red.) teigia, kad skelbime nurodomų kaimyninių daugiabučių renovacija vykdoma nekokybiškai ir ragina neužkibti ant reklaminio masalo. Vyras tikina, jog daugiabučiai modernizuoti atmestinai, gyventojai ateityje gali susidurti su problemomis.
Statybų inžinieriaus išsilavinimą turintis ir ne vienoje statybų bendrovėje dirbęs Viktoras kelias dienas vizualiai apžiūrinėjo, kaip „Renju“ įgyvendino Žirmūnų g. 104 ir Žirmūnų 135 g. daugiabučių modernizavimo projektus. Pro Viktoro akis neprasprūdo palikti defektai, todėl vyras abejoja, ar savo paslaugas siūlančios įmonės nepaliktų broko ir kituose objektuose.
„Nesu prieš renovaciją. Mūsų namas senas, jam išties reikėtų atnaujinimo. Tačiau žinodamas statybų verslo užkulisius, kritiškai vertinu gautus siūlymus sudėtingą procedūrą patikėti nežinomoms įmonėms“, – prisipažino daugiabučio gyventojas. Viktoras teigė, kad Žirmūnų g. 104 daugiabutyje palikta atvira senos laiptų aikštelės konstrukcija su plika armatūra, todėl laikui bėgant į konstrukcijas pateks perteklinė drėgmė ir jas pradės ardyti. Dėl to vėliau esą pradės byrėti betonas ir suirs laiptų aikštelė.
Vyras pastebėjo, kad rūsio langų palangės įrengtos iš plytelių, todėl egzistuoja tikimybė, kad į pamato konstrukciją pateks drėgmė. Palangės neturi nuolydžio, tarpai tarp plytelių ir lango užpildyti paprastu siūlių glaistu. Ilgainiui per palanges į pamatą pateks atmosferinė drėgmė ir pradės jį ardyti.
Be to, tarp pamato ir sienų šiltinimo palikti plyšiai ir tarpai, o tai ženkliai blogina fasado charakteristiką. „Ne specialistui dauguma mano pastebėtų defektų yra sunkiai atpažįstami, tačiau jų yra. Keista, kad renovacijos administratorius parinko tinkuojamą fasadą, kuris jau po keleto metų bus purvinas ir už jo valymą gyventojams teks brangiai mokėti. Dar keisčiau, kad sumontuotos metalinės lauko durys, kurios po poros metų pradės rūdyti“, – renovuoto Žirmūnų g. 104 daugiabučio ydas vardijo Viktoras.
Vyras defektų aptiko ir kaimyniniame renovuotame Žirmūnų g. 135 name. Statybų inžinierius pastebėjo, kad šio daugiabučio stogo parapetuose palikti dideli plyšiai, per kuriuos į fasadą patenka vanduo. Esą jau šiuo metu matyti drėgmės pažeistas šiltinimo sluoksnis, dėl to blogėja sienos šiltinimo charakteristika. Viktoro teigimu, kaminų skardinimas neturi nuolydžio, vanduo kaupiasi ant jų, tad ir čia galimas vandens patekimas į šiltinimo sluoksnį.
Fasado šiltinimo charakteristiką esą blogina ir po balkonais fasade palikti plyšiai ir nepilnai uždengtas šiltinimo sluoksnis. Statybų inžinieriaus teigimu, evakuacijos balkonų vandens nubėgimas nepakankamas, plyšys užterštas statybinėmis šiukšlėmis, tad blogina vandens nutekėjimą nuo balkonų. Dėl šios priežasties, tikėtina, laikui bėgant vanduo ims skverbtis į pastato konstrukcijas.
„Savo nedidelio eksperimento rezultatais jau pasidalijau su kaimynais. Manau, žmonės turi žinoti, kas per įmonė reklamuojasi mūsų pašto dėžutėse ir kokia jos patirtis. O ji, švelniai tariant, neramina, nes minėti renovuoti daugiabučiai yra su defektais, kurie galimai turės įtakos ne tik pastatui, bet ir jo gyventojams. Nenoriu, kad daugiabutyje, kuriame gyvenu ne pirmą dešimtį metų, modernizacijos darbus prižiūrėtų minėtos įmonės, kurių darbo rezultatai, nors viešai nurodomi kaip pavyzdiniai, verčia sunerimti“, – prisipažino Viktoras.
Renovacija dar nebaigta
MB „Renju“ direktorius Vytenis Navagreckas redakcijai atsiųstame komentare pabrėžė, kad ši įmonė teikia ne rangos darbų, ne projektavimo paslaugų, ne techninės priežiūros, o daugiabučių Žirmūnų g. 104 ir Žirmūnų g. 135 renovacijos administratoriaus paslaugas. V. Navagrecko teigimu, „anonimo statybos inžinieriaus Viktoro nurodyti defektai“ šiuo metu negali būti laikomi defektais ar nekokybiškai atliktais darbais, nes nėra užfiksuoti atestuoto specialisto ar Valstybinės statybos inspekcijos.
„Pabrėžiu, kad jūsų minimų objektų rangos darbai nėra pabaigti. Rangos darbų kokybę prižiūri viešųjų pirkimų būdu nupirkta įmonė, teikianti techninės priežiūros paslaugas ir paskyrusi atestuotą techninės priežiūros vadovą. Techninės priežiūros vadovas rangos darbus priima pagal techninį darbo projektą, o kiekvienam techniniam darbo projektui yra atlikta projekto ekspertizė“, – teigė V. Navagreckas. „Renju“ vadovas patarė dėl „anonimo Viktoro išsakytų pastabų“ pagrįstumo kreiptis į patikimą šaltinį – minėtų namų techninės priežiūros vadovus, kurie esą galėtų visas pastabas įvertinti, patikrinti ir pakomentuoti.
Pastabas patikrins ir įvertins
„Dar kartą pabrėžiame, kad „Renju“ nėra techninės priežiūros vadovas ar rangovas, „Renju“ yra šių daugiabučių renovacijos administratorius. Todėl kaip administratorius užtikrinu, kad anonimo pastabos bus patikrintos ir įvertintos techninės priežiūros vadovų“, – tikino V. Navagreckas. Mažosios bendrijos vadovas Alfa.lt atsiųstame komentare aptarė konkrečius vilniečio nurodytus trūkumus, pavyzdžiui, kad „Renju“ parinko netinkamą fasado tipą.
„Renovacijos administratorius neparenka fasado šiltinimo būdo. Renovacijos administratorius gyventojams pristato galimus fasadų tipus, jų privalumus ir trūkumus, o butų ir kitų patalpų savininkai balsuodami raštu patys pasirenka jiems priimtiniausią fasado tipą. Vienoks ar kitoks fasado tipas (tinkuojamas ar ventiliuojamas) yra plačiai naudojami daugiabučių modernizavime“, – aiškino V. Navagreckas. Įmonės vadovas informavo, kad Viktoro minimas netinkamas laiptinių duris keitė „bendrojo objekto valdytojas, t. y. bendrija“. „Šie darbai nėra namo modernizavimo apimtyje“, – tikino V. Navagreckas.
Perima iš kitų įmonių
Pasak V. Navagrecko, „Renju“ administruoja apie 20 daugiabučių, o šiemet bus baigtas 9 daugiabučių renovacijos procesas. „Mūsų paslaugomis patenkinti visų renovuojamų daugiabučių bendrojo objekto valdytojai, nes mes daugiabučio renovacijos procese atstovaujame gyventojų interesams ir ieškome geriausių sprendimų gyventojams. Todėl sulaukiame prašymų perimti renovacijos administravimo procesus iš kitų administratorių“, – teigė V. Navagreckas.
Pasak jo, taip jau padarė gyventojai iš Žirmūnų g. 135, Antakalnio g. 22, Didlaukio g. 22, Birželio 23-iosios g. 11 daugiabučių. „Šie daugiabučiai pakeitė savo buvusį renovacijos administratorių, nes jie neatitiko gyventojų lūkesčių, ir pasirinko „Renju“. Mes labai vertiname gyventojų pasitikėjimą, todėl stengiamas savo paslaugas teikti tik profesionalai ir kokybiškai“, – tikino V. Navagreckas. Įmonės vadovas tikino, kad gyventojus, kurie abejoja dėl „Renju“ kompetencijos, visad prašo kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą. „Taip pat dėl patikimos informacijos galima kreiptis ir į mūsų renovuojamų namų bendrijų pirmininkus“, – teigė V. Navagreckas.
Darbuotojų nesamdo
Registrų centro duomenimis, 2020 m. birželį registruotoje MB „Renju“ yra trys nariai, vienas jų – įmonės direktorius V. Navagreckas.
Bendrijos pagrindinė veikla nurodomos konsultacijos. 2023 m. „Renju“ pajamos sudarė 42,4 tūkst. eurų, įmonė uždirbo 35,9 tūkst. eurų grynojo pelno. 2022 m. įmonės pajamos ir pelnas atitinkamai sudarė 27,7 tūkst. eurų ir 25,3 tūkst. eurų. Įmonių portale Rekvizitai.lt nurodoma, kad MB „Renju“ apdraustų darbuotojų nėra. „Pagal įstatymus mažoji bendrija neprivalo samdyti darbuotojų, todėl „Renju“ dirba šios bendrijos nariai. Užtikrinu, kad visus mokesčius įmonė moka LR nustatyta tvarka“, – Alfa.lt teigė V. Navagreckas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.