Pasak politikės, dėl išliekančių geopolitinių grėsmių praėjusią savaitę priimtas Gynybos fondo paketas yra „tarpinis žingsnis“.
„(Lėšų gynybai – ELTA) poreikis ir toliau didės. Bet dabar galime fiksuoti gerą tarpinį žingsnį“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot Liberalų sąjūdžio vadovės, nors anksčiau abejota dėl Seimo valdančiosios koalicijos galimybių gynybos mokesčių paketą spėti priimti pavasario sesijoje, tai pavyko padaryti ne tik partnerių, tačiau ir „valstybinį matymą“ parodžiusių opozicinių jėgų dėka.
Visgi, kaip pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen, tolimesnės diskusijos turės tęstis ir po rudenį vyksiančių rinkimų.
„Tai yra, akivaizdu, tęstinis procesas. Mes šioje geopolitinių įtampų situacijoje esame, jau kurį laiką buvome ir, deja, matyt kurį laiką būsime. Poreikis stiprinti gynybą ir didinti gynybos finansavimą kurį laiką tikrai išliks – Rusijos veiksmai tiek Ukrainoje, tiek keliant hibridines grėsmes kitose šalyse yra aiškūs ir aktyvūs, tai nesikeičia“, – kalbėjo parlamentarė.
„Visada geriau, kad kiti prisiimtų atsakomybę ir su ją ateinančią politinę kainą. (...) Bet yra keli principai, kuriuos mes privalėsime išlaikyti nepriklausomai nuo to, kaip persibraižys politinis žemėlapis“, – tolimesnių diskusijų dėl gynybos poreikį akcentavo Liberalų sąjūdžio vadovė.
Anot parlamentaro vadovės, naujajai valdančiajai daugumai išliks užduotis gynybos finansavimo mokestinę naštą paskirstyti tolygiai tarp skirtingų visuomenės grupių, priimti tiek su verslo, tiek su politinėmis jėgomis išdiskutuotus sprendimus.
„Valstybės gynyba gali būti efektyvi tada, kai gyventojai jaučiasi visi prisidedantys, bet teisingai, kai yra teisingumo jausmas to prisidėjimo. Manau, kad tie formatai, tos formulės, kurios buvo aptartos su interesų grupėmis, (...) jie yra, matyt, perspektyviausi“, – kalbėjo ji.
„Tų principų reikės laikytis ateityje, o kas jau priiminės politinius sprendimus, kieno balsų dauguma tai bus, mes pamatysime rudenį“, – pridūrė politikė.
ELTA primena, kad Seimas priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra akcentavusi, kad projektas reikalingas tam, jog būtų užtikrintas ne mažesnis, kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimas krašto apsaugai.
Ministrė akcentavo, kad didžioji dalis pajamų bus surinkta iš priimtų pelno mokesčio pakeitimų bei padidintų akcizų tarifų įvairiems produktams.
„Pirminiame projekte buvo prognozuota, kad 300 mln. eurų bus surinkta 2025 m., iš jų 50 mln. eurų susiję su vėliau priimamais sprendimais, t.y. Saugumo įnašo įstatymo. Dėl to turėsime diskusiją vėliau. Taip pat akcizų mokėjimas buvo išdėliotas per dvejus metus, reiškia, kad pirmaisiais metais bus šiek tiek mažiau pajamų ir iš jo bus apie 200 mln. eurų 2025 m.“ – tvirtino G. Skaistė.
„Tie sprendimai, kurie buvo sutelkti, beveik visi priimti, kad 2026 m. būtų pilna suma“, – aiškino ji.
Seimas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo dedamosios visam kurui pakėlimui.
Parlamentas pritarė ir tam, kad elektroninių cigarečių skysčio akcizas 2025–2027 metais būtų didinamas po 150 proc. kasmet.
Taip pat nutarta, kad 2025 m. CO2 dedamoji benzinui bus 47 Eur/1 tūkst. l., žibalui 53,6 Eur/1 tūkst. l., naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliam, išskyrus gamtines dujas 66,8 Eur/t, akmens anglims 40,4 Eur/t, koksui ir lignitui 71 Eur/t ir šildymui skirtoms durpėms 24,8 Eur/t.
Gazoliams saugumo dedamoji sieks 25 eurus/1 tūkst. l kitąmet, o tolimesniais metais dydis išliks 50 eurų/1 tūkst. l.
25 milijonai eurų fonde kasmet numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
Fondo dalį sudarys 4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 7,1 proc. – 2026 metais bei 7,4 proc. – 2027 metais ir vėlesniais metais.
Finansų ministerijos skaičiavimais, iš viso Gynybos fondo mokestiniai sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų finansavimą – 2027 m.
Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m., planuojama, atneš 60 mln. eurų.
Valstybės gynybos fondas būtų skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas.
Ministrų kabinetas numato įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą, sukurti Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūrą, išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti.
Taip pat finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto, karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektus bei įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti.
