Finansų ministerijos inicijuojamu konkursu „Europos burės 2024“ norima atkreipti dėmesį į tuos ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, kurie kuria pridėtinę vertę ne tik visai Lietuvai, bet ir kiekvienam žmogui atskirai.
16-ąjį kartą rengiamas konkursas prasidėjo birželio 25 d. – registruotis kviečiami visi norintieji ir atitinkantys kriterijus, tai daryti bus galima iki pat rugpjūčio 4 d. Susipažinti su dalyvavimo kriterijais galite čia.
Specialios vertinimo komisijos, o taip pat ir portalo lrytas.lt skaitytojų išrinkti projektai bus apdovanojami rugsėjo 18 d. vyksiančioje apdovanojimų ceremonijoje.
Lietuva ekonomika demonstruoja rekordinį šuolį
Nuo tada, kai prieš 20 metų Lietuvą pasiekė pirmosios ES investicijos, šalies ekonomika paaugo 199 proc. Pasak finansų viceministrės V.Česnulevičiūtės-Markevičienės, žvelgiant į kitų valstybių pasiektą pažangą, tai – rekordinis šuolis. Šalies ekonomikos augimą skatina ir sparčiai besivystanti verslo aplinka. Skaičiuojama, jog įstojus į ES, Lietuvoje buvo įsteigta 29 tūkst. įmonių – dabar šis skaičius perkopė 95 tūkst. ribą.
„Tai reiškia, kad mūsų žmonės tampa verslesni ir drąsiau imasi iniciatyvos. Suprantame, kad verslo pradžia yra rizikinga – deja, bet ne visada ji baigiasi sėkmingai. Tai, kad valstybė dalį lėšų nukreipia verslui skirtoms priemonėms, svariai prisideda ir prie to, kad žmonės ryžtasi pradėti verslą.
Eksporto rodikliai atspindi, kad užaugę šie verslai kuria itin reikšmingą indėlį prisidedant prie ekonomikos augimo. Per 20 metų eksportas išaugo 3,6 kartus – vadinasi, įsisteigusios įmonės yra sėkmingos ne tik Lietuvoje, bet ir įsitraukia į tarptautines tiekimo grandines“, – džiaugėsi viceministrė.
V.Česnulevičiūtė-Markevičienė įvardija ir svarbiausias verslo augimo kryptis, kurioms Lietuva skiria didžiausią dėmesį.
„Valstybės prioritetai atsispindi nacionaliniame pažangos plane – žinome, kokius rezultatus esame pasiekę dabar, ir ką norėtume įgyvendinti iki 2030 metų.
Šiai dienai svarbiausios investicijų kryptys yra žaliasis kursas, skaitmenizacija ir inovacijų, pažangių technologijų kūrimas. Daug ES lėšų yra investuojama tam, kad įmonės galėtų daugiau inovuoti, nes mūsų ekonomika labai sparčiai vejasi ES vidurkį, o tai skatina imtis lyderystės. Skiriame daug dėmesio verslams, kad bendradarbiaudami su mokslo institucijomis jie kurtų tokius produktus ir paslaugas, kokių iki tol nebuvo. Džiaugiamės, kad susidomėjimo paramos priemonėmis iš verslo sulaukiame gana nemažai“, – pastebi V.Česnulevičiūtė-Markevičienė.
Prisimindama ankstesnių „Europos burių“ nominantus, finansų viceministrė džiaugiasi, jog Lietuvoje netrūksta bendruomeniškų žmonių, verslininkų ar mokslininkų, kurie rinkai pristato itin įdomius projektus.
„Itin žavi, kai žmonės sukuria platformą, kad paspartintų naujų vaistų kūrimą. Arba bendruomenės projektai, padedantys vyresnio amžiaus žmonėms įsitraukti į visuomenę – tai tikrai labai gražios ir prasmingos iniciatyvos. Man atrodo, jos išryškina stipriąsias ir gražiąsias mūsų visuomenės puses, kurių mes nepastebime kasdien“, – sako viceministrė.
„Europos burės 2024“ kviečia šiuos kandidatus
Didžiausią vertę šaliai kuriantys projektai bus apdovanojami septyniose kategorijose:
- Už investicijas į inovatyvius sprendimus. Šiuo apdovanojimu atkreipiamas dėmesys į įmones, kurios savo veikloje diegia naujas technologijas, investuoja į procesus ir naujų produktų bei paslaugų kūrimą.
- Už investicijas į darnią aplinką. Kategorijoje vertinami gyvenimo kokybę gerinantys ir aplinką bei energiją tausojantys sprendimai. Nominacija skirta projektams, kuriuose ES investicijos kreipiamos į viešosios aplinkos gražinimą, infrastruktūros atnaujinimą, taip pat už atsinaujinančios energetikos sprendimus bei pritaikymą šiuolaikinių žmonių poreikiams. Ypač laukiama projektų, kurie jau dabar prisideda prie „Europos Žaliojo kurso“ idėjos.
- Už investicijas į šiuolaikinę mokyklą. Vertinami projektai, kurių metu buvo kuriamos naujos ugdymo proceso priemonės, diegiamos šiuolaikinės nuotolinio mokymo sistemos, į mokomuosius dalykus integruojamos STEAM veiklos. Taip pat ir visi kūrybiškumą mokykloje skatinantys sprendimai.
- Už investicijas į šiuolaikinę mediciną. Į apdovanojimą pretenduoja projektai, kurie pasiūlė tobulesnius technologinius sprendimus medicinai, kompleksines sveikatos priežiūros paslaugas šeimoms bei visuomenei.
- Už investicijas į žmogų. Nominuojami projektai, kurie ES investicijas tikslingai ir efektyviai panaudojo socialinėms iniciatyvoms kurti. Viskam, kas didina žmogaus galimybių įvairovę ir gerina jo gyvenimo kokybę.
- Už investicijas į bendruomeniškumą. Nominacija skirta projektams, kurie sėkmingai didino gyventojų tarpusavio komunikaciją, įtraukė bendruomenės narius į bendrų tikslų siekimą ir aktyvų socialinį gyvenimą.
- Už investicijas į inovacijas versle. Šiai nominacijai ieškoma netradicinių smulkaus verslo projektų, kurie kuria rinkoje dar nematytus produktus, prekės ženklus ar paslaugas.
Manote, kad jūsų projektas – puikus kandidatas „Europos burėms 2024“? Kviečiame registruotis! Projektų registracijos formą rasite čia.
Specialią vertinimo komisiją, kuri vertins dalyvių projektus, sudarys mokslo, verslo, švietimo, kultūros ir visuomenės atstovai. Įvertinti pridėtinę vertę šaliai kuriančias idėjas Finansų ministerija kviečia ir visuomenę – gyventojai galės išreikšti savo palaikymą ir balsuoti už jų nuomone reikšmingiausius projektus.
„Projektas „Europos burės“ yra puiki proga sustoti ir pamatyti tą tolimą kelią, kurį Lietuva jau yra nuėjusi. Pastebint savo kaimynus, žmones, kurie yra aplink, ar tam tikras visuomenės problemas, kyla idėjos, keičiančios gyvenimus. Jie tampa prasmingesni, čia atsiranda daugiau laimės. Manau, projektų kūrėjus tai motyvuoja nepailstant ir toliau dirbti dėl bendros gerovės kūrimo“, – apie projekto išliekamąją vertę kalbėjo V.Česnulevičiūtė-Markevičienė.
