„Tikiu, kad visgi galutinis gynybos fondo įstatymo tikslas yra didesnis gėris. Ir tas sutelktas palaikymas, kurie nėra lengvi, bet galų gale užtikrina rezultatą – gynybai skirti 3 proc. nuo BVP, manau jungia mus visus, tiek ir prezidentūrą, tiek Seimo politikus. Tai tikėčiausi, kad pasirašytas fondo įstatymas bus toks, koks ir yra priimtas“, – antradienį Seime teigė G.Skaistė.
„Tai tikėčiausi, kad matant galutinį sutarimą, bus sutarimas ir dėl priimto Seimo paketo“, – pridūrė ji.
Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikino, kad Seimas susitarė dėl siūlymo, kuris nuolankesnis nei pirminis. Ji paminėjo, kad nereiktų per daug baimintis prezidento veiksmų.
„Kuro akcizai, aš tik pabrėžiu, neaugs taip, kaip buvo pirminiame pasiūlyme pasiūlyti kelti. Mums pavyko išdėstyti palaipsniui ir tai subalansuotas sprendimas. Tai aš iš tikrųjų nebijočiau per daug. O kaip prezidentas nuspręs, tai ir matysime – ar vetuos ar ne“, – kalbėjo A.Armonaitė.
ELTA primena, kad antradienį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitė metinį pranešimą. Tai buvo penktasis parlamentui ir visuomenei skirtas valstybės vadovo pranešimas. Šįsyk G.Nausėda kreipėsi į politikus jau užsitikrinęs antrąją kadenciją šalies vadovo poste.
Šįmet savo kalboje prezidentas daugiausiai dėmesio skyrė ekonominės ir socialinės politikos klausimams. G.Nausėda pabrėžė – „negalime toliau dirbtinai dalinti, skaldyti ir rūšiuoti Lietuvos“.
Prezidentas teigė, jog kalbant apie pokyčius pensijų sistemoje jam teko „ne kartą ginti valdančiąją daugumą nuo jos pačios sprendimų“ bei apgailestavo, jog dešiniųjų Vyriausybė palaidojo mokesčių reformą.
Praeitą ketvirtadienį Seimas priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą.
Seimas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo dedamosios visam kurui pakėlimui.
Parlamentas pritarė ir tam, kad elektroninių cigarečių skysčio akcizas 2025–2027 metais būtų didinamas po 150 proc. kasmet.
Taip pat nutarta, kad 2025 m. CO2 dedamoji benzinui bus 47 Eur/1 tūkst. l., žibalui 53,6 Eur/1 tūkst. l., naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išskyrus gamtines dujas 66,8 Eur/t, akmens anglims 40,4 Eur/t, koksui ir lignitui 71 Eur/t ir šildymui skirtoms durpėms 24,8 Eur/t. Gazoliams saugumo dedamoji sieks 25 eurus/1 tūkst. l kitąmet, o tolimesniais metais dydis išliks 50 eurų/1 tūkst. l.
25 milijonai eurų fonde kasmet numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
Fondo dalį sudarys 4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 7,1 proc. – 2026 metais bei 7,4 proc. – 2027 metais ir vėlesniais metais.
Valstybės gynybos fondas būtų skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas.
