Antradienį šį Energetikos ministerijos parengtą projektą palaikė 67, prieš buvo 1 ir susilaikė 16 parlamentarų. Kad atnaujinta strategija būtų priimta, už ją Seimas turės balsuoti dar vieną kartą, tai planuojama padaryti šią savaitę.
Kaip jau sakė energetikos ministras Dainius Kreivys, įgyvendinus strategijoje numatytus tikslus galima būtų sukurti apie 140 tūkst. darbo vietų, šalis sutaupytų 6 mlrd. eurų. Tiesa, strategijos įgyvendinimas, kaip jau minėta, šaliai galėtų kainuoti iki 150 mlrd. eurų.
Skelbiama, kad strategija leistų užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą, sudarytų sąlygas šaliai pačiai visiškai apsirūpinti elektros energija ir kurtų konkurencingas kainas rinkoje elektros vartotojams.
Be to, vystant vėjo energetiką, Baltijos jūroje planuojamas dviejų bendros 1,4 GW (gigavatų) galios jūrinio vėjo parkų įrengimas. Pirmąjį tokio parko įrengimo konkursą 2023 m. laimėjo „Ignitis Group“, antrąjį Energetikos ministerija pakartotinai planuoja skelbti kitų metų pradžioje.
Be to, strategijoje numatoma skatinti vėjo ir saulės jėgainių sausumoje plėtrą. Iki 2030 metų Lietuvoje būtų įrengta 4,1 GW saulės šviesos energijos elektrinių, planuojama, kad iki 2050 m. saulės šviesos energijos elektrinių galia pasiektų 9 GW.
Anot D.Kreivio, prognozuojama, kad iki 2050 metų Lietuvoje bus pagaminama apie 74 TWh (teravatvalandžių) elektros energijos, kai šiuo metu pagaminama apie 13 TWh. Didžioji dalis elektros energijos būtų pagaminama iš vėjo elektrinių – apie 47 TWh per metus, dar 9,5 TWh – iš saulės energijos.
Strategija taip pat numato galimybę vystyti branduolinę energetiką, šalyje įrengiant ketvirtosios kartos modulinius branduolinius reaktorius (MBR), kurie, anot D.Kreivio, yra mažesni ir saugesni už rinkoje eksploatuojamus šiuo metu.
Politinis sprendimas dėl šių jėgainių įrengimo turėtų būti priimtas iki 2028 metų. Tokiu atveju pirmasis 0,5 GW (gigavatų) galios branduolinis reaktorius galėtų pradėti veikti 2038 metais, o likusieji – iki 2050 metų, iš viso galėdami pagaminti apie 11 TWh elektros energijos per metus.
Pasak ministerijos, šie energijos pajėgumai būtų naudojami kuriant aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, būtų vystoma žaliojo vandenilio plėtra. Planuojama, kad iki 2050 metų būtų pagaminama 732 tūkst. tonų vandenilio, kuris padengtų apie 32 proc. Lietuvos galutinio energijos poreikio.
Opozicinės Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Lukas Savickas pasiūlė, kad strategijoje numatytą branduolinių reaktorių vystymą reikėtų praplėsti „inovatyvios“ energetikos sprendimais. Visgi parlamentas šiam L.Savicko siūlymui nepritarė.
Anot parlamentaro, moduliniai reaktoriai komerciškai dar nėra naudojami, todėl būtų rizikinga strategijoje suplanuotus energijos pajėgumus planuoti pasiekti tik branduoline technologija, jeigu bandymuose ji nepasiteisintų.
Tad parlamentaras siūlė modulinius reaktorius keisti branduolinės sintezės reaktoriais, giliąja geotermija, aitvarų principu dirbančiomis vėjo elektrinėmis, dumblių ir kitos biomasės iš nemaistinių žaliavų jėgainėmis, vandenilio technologijomis ir kitomis inovatyvios energetikos rūšimis.
Pagal Elektros energetikos įstatymą, strategija turi būti atnaujinama ne rečiau kaip kas penkerius metus.
