Teismai kalta pripažino buvusią įmonės buhalterę, tačiau vėliau bylą peržiūrėjęs aukštesnės instancijos teismas netiesiogiai nurodė, kad dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo įmonėje baudžiamojon atsakomybėn galėjo būti patraukta ir Širvintų merė. Buvusios buhalterės byloje Ž. Pinskuvienė buvo liudytoja, jos apklausa Vilniaus apygardos teisme įvyko 2022 m. rugsėjį.
Tų metų birželį paaiškėjus, kad byloje dabar kaltinimą palaikys Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė L. Golubkienė, tuomet kaltinamosios buhalterės Olgos V. advokatas Vitalijus Vitkovskis pareiškė nušalinimą prokurorei.
„Prašau svarstyti dėl prokurorės nušalinimo, kadangi yra duomenų, kad prokurorė yra kilusi iš to paties Širvintų miesto, yra pažįstama su Živile Pinskuviene, kuri yra liudytoja šioje byloje, ir UAB „Danielita“ viena iš akcininkių, jos baigė mokyklą kartu ir yra pažįstamos. Jeigu teismas mano ir mato pagrindų nušalinti nuo bylos nagrinėjimą prokurorę, prašau nušalinti“, – teismui sakė V. Vitkovskis.
Advokatas teigė, kad mažame mieste žmonės vienas kitą pažįsta, kontaktai išlieka ir yra tam tikras bendravimas.
„Teisingo bylos išnagrinėjimui ir išsprendimui bei abejonių ir prieštaravimų pašalinimui, prašau mano prašymą tenkinti. Prokurorų yra daug, manau, kad byla būtų išnagrinėta ir kaltinimas bus palaikomas tokiame pačiame profesionaliame lygyje“, – sakė advokatas.
Prokurorė L. Golubkienė per posėdį patvirtino, kad ji yra gimusi Širvintų mieste, baigė tuometinę Širvintų 2-ąją vidurinę mokyklą.
„Su Živile Pinskuviene mes mokėmės paralelinėje klasėje, jokių bendravimų nei su Ž. Pinskuviene, nei su J. Pinskumi neturiu. Dabar jau nepamenu, bet bendravome tikriausiai mokslo laikais kaip bendramokslės ir nieko daugiau. Pagrindo nei nusišalinti, nei nušalinti nėra, prašau prašymą atmesti.
Nepamenu, kad mokėmės toje pačioje klasėje, pamenu, kad ji mokėsi paralelinėje klasėje, dar pamenu, kad šventėme Naujuosius metus, kai mokėmės 9 ar 10 klasėje. Ji mokėsi B klasėje, o aš – A klasėje. Po mokyklos baigimo su ja nebendravome, su ja nepalaikome jokių ryšių“, – tuomet sakė prokurorė.
Ji teigė, kad mokyklą baigė 1992 ar 1993 metais. Nei su J. Pinskumi, nei su Ž. Pinskuviene jokių santykių, nei draugiškų, nei profesinių nėra turėjusi, nebuvo jokių telefoninių pokalbių ar susitikimų.
„Pripažįstu faktą, bet pagrindo nei nušalinti, nei nusišalinti nematau“, – sakė prokurorė.
Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog prokurorė ir viena iš liudytojų yra iš vieno miestelio ir baigė vieną mokyklą, tačiau objektyvių ar kitokių duomenų byloje nėra, jog jos iki šiol palaikytų bet kokius ryšius, tiesioginius, netiesioginius, dažnus, retus, asmeninius, profesinius, draugiškus ar kitokio pobūdžio ryšius, taip par įvertinęs tai, kad pagal prokurorės paaiškinimą po mokyklos baigimo praėjo apie 30 metų ir per 30 metų jokių ryšių nepalaiko, pareikšto nušalinimo netenkino.
Teisėjas Darius Pranka prokurorės nenušalino, jis paskelbė, kad nėra pagrindo manyti, jog prokurorė objektyviąja ar subjektyviąja prasme gali būti šališka.
Teisėjo nutartyje taip pat rašoma, kad ši prokurorė kontroliavo tyrimą, jis vyko ilgą laiką. Sprendimas atmesti nušalinimą neskundžiamas.
Teisininkas sako, kad teismo išvados nelogiškos
Docentas, praktikuojantis advokatas Gintautas Danišauskas sako, kad šioje byloje, kaltinamojo gynėjui kilus abejonių dėl galimo prokurorės šališkumo, teismai turėjo arba atlikti išsamų tyrimą dėl galimo prokurorės šališkumo, arba nušalinti prokurorę, kadangi yra pagrindas suabejoti prokurorės galimu šališkumu.
„Teismas, netenkinęs gynėjo prašymo nušalinti prokurorę, nepateikė jokių argumentų, kad nušalinimas nėra pagrįstas, o atvirkščiai, parodė, kad nušalinimas turėtų būti. Teismas vietoj svarių nenušalinimo argumentų pateikė būtinas tokiam tyrimui atlikti savo abejones“, – Eltai teigė docentas.
Jo manymu, teismas nusišalino nuo savo pareigos pasirūpinti, kad reikalingi šališkumui paneigti duomenys byloje atsirastų, o ne bejėgiškai teigti, kad tokių duomenų nėra.
„Iš kur tokie duomenys gali atsirasti, juk pakanka prokurorės nušalinimui jau išvardintų aplinkybių?“, – stebėjosi teisininkas.
Įvertinęs tai, kad pagal prokurorės paaiškinimą po mokyklos baigimo praėjo apie 30 metų ir per 30 metų jokių ryšių nepalaiko, teismas mano, kad nėra pagrindo manyti, jog prokurorė objektyviąja ar subjektyviąja prasme.
„Teismas pateikia savo poziciją pagal kurią gali kilti abejonė ir paties teismo galimu šališkumu bei nelogišku teiginiu, jog, kilus kaltinamajam abejonėms dėl galimo prokurorės šališkumo, ši pateiks teisingus, nešališkus atsakymus, kad per 30 metų jokių ryšių nepalaiko. Tai būtent tą ir turi patikrinti teismas, o nesant tokios galimybės ir paliekant neišsiaiškintas abejones, prokurorę nušalinti. (..)
Teismas pateikia niekuo nepagrįsta ir nelogišką teiginį, kad proceso eigoje paaiškėjus kažkokioms kitoms aplinkybėms, jog yra kažkokių ryšių, ar palaiko, ar palaikė ryšius, tas klausimas gali būti išspręstas dar kartą. Tai kas gali paaiškėti, jei teismas to netiria ir nesirengia tirti?“, – stebisi advokatas G. Danišauskas.
Jis atkreipia dėmesį į kasacinės instancijos teismo praktiką – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, ne kartą yra atkreipęs dėmesį į tai, kad Konstitucijoje bei Baudžiamojo proceso kodekso normose įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą, suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes.
„Teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui pateikta“, – suformuotą praktiką cituoja teisės docentas.
Po nuosprendžio buhalterei – nauja byla
Prokuratūros atsakyme Eltai rašoma, kad prokurorė L. Golubkienė ne tik palaikė kaltinimą buvusios buhalterės byloje, tačiau ir vadovavo ikiteisminiam tyrimui.
Tačiau balandį buvusios buhalterės bylą peržiūrėjęs Apeliacinis teismas netiesiogiai nurodė, kad buhalterės byloje galėjo būti ir daugiau baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų, minima ir Širvintų merė Ž. Pinskuvienė.
„Vertindama pirmiau aptartus duomenis, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantės versija, jog apgaulingą bendrovės buhalterinę apskaitą ji vykdė bendrininkaudama su bendrovės akcininke Ž. Pinskuviene, įmonės vadove A. Bareckiene ir, galimai, kitais įmonės vadovais, yra nepaneigta.
Visgi, galimas kitų asmenų dalyvavimo darant nusikalstamas veikas šioje situacijoje niekaip nepaneigia ir nesumažina pačios Olgos V. kaltės, padarius šioje byloje jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl ją išteisinti nėra pagrindo“, – balandžio 15 dieną paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistos „Danielitos“ buhalterės skundą.
Laikraštį „Širvintų kraštas“ leidžiančios bendrovės „Danielita“ buvusi buhalterė minimoje byloje buvo nuteista už apgaulingos apskaitos tvarkymą ir daugiau nei 83 tūkst. eurų pasisavinimą iš įmonės. Tačiau tame pačiame buvusios darbuotojos nuosprendyje dviejų instancijų teismai taip pat konstatavo, kad nepaneigti nuteistosios ir liudytojų teiginiai, kad įmonėje, su kuria susijusi Pinskų šeima, algos buvo mokamos ir „vokeliuose“.
Po Apeliacinio teismo išvadų gegužę buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl, įtariama, apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir (arba) organizavimo, ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdyba, tyrimui vadovauja Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.
Buvusios buhalterės baudžiamojoje byloje teisėsauga tyrė 2007–2019 metų laikotarpį, įvairiais laikotarpiais šioje įmonėje pareigas ėjo ir akcininke buvo dabartinė Širvintų rajono merė Ž. Pinskuvienė.
Ji oficialiai skelbia, kad 2004–2005 m. buvo „Danielitos“ direktore, 2012–2013 m. ėjo „Danielitos“ direktoriaus pavaduotojos pareigas, o nuo 2014 m. buvo „Danielitos“ komercijos direktore.
Prašymas papildyti bylą buvo atmestas
2023 m. vasarį, kai Vilniaus apygardos teisme buvusios buhalterės Olgos V. byla ėjo į pabaigą, jau buvo apklausti liudytojai, patvirtinę, kad buvo mokamos ir neoficialios algos, o apie tai buvo žinoma ir Ž. Pinskuvienei, Olgos V. advokatas paprašė teismo grąžinti bylą prokurorei, kad ji ją papildytų.
„Yra pakankamai duomenų, kuriuos mes turėtume patikrinti, dėl atskaitingų asmenų dalyvavimo įmonės veikloje, įvertinti jų atsakomybės lygį, jų veiksmus baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso kontekste. Prašau teismo nuožiūra jį vertinti ir spręsti. Prašau įvertinti dėl atskaitingų asmenų, ir akcininkų, ir direktorių“, – per posėdį tada kalbėjo advokatas.
Tuo metu prokurorė L. Golubkienė pareiškė, kad byla nagrinėjama kaltinimo ribose, kaltinimas yra pareikštas Olgai V., visi duomenys, grindžiantys kaltinimą, yra nurodyti kaltinamajame akte, todėl nėra pagrindo bylos grąžinti tam, kad nustatyti kitų asmenų kokius tai veiksmus.
„Jei mano, kad įmonės akcininkai, nes labai daug dėmesio buvo skiriama jų veiksmams, padarė kažkokius kitus nusižengimus ar nusikalstamas veikas, tai gali teikti pareiškimus, kurie bus atitinkamai ištirti. Tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Toks prašymas turėtų būti atmestas“, – sakė prokurorė.
Teisėjas D. Pranka paskelbė, kad netenkinti gynėjo prašymo grąžinti bylą prokurorei, nes neišgirdo svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima tą padaryti, esą gynėjas nenurodė, jog kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, taip pat nėra nurodyti kiti esminiai pažeidimai, be kurių nebūtų galima bylą baigti nagrinėti teisme.
„Dėl kitų asmenų nėra galimybės pasisakyti ir nagrinėti bylą. Jei tam bus pagrindas, tai galima apie tai informuoti atskira nutartimi, galima kreiptis dėl kitų asmenų nusikalstamų veiksmų tam pačiam gynėjui, kaltinamajai ir kitiems asmenims, lygiai taip pat prokuroras turi teisę ir pareigą, matydamas kitų asmenų veiksmuose nusikaltimo požymių, imtis priemonių, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir būtų ištirti kitų asmenų galimai padaryti nusikaltimai“, – paskelbė teisėjas.
Apeliacinis teismas Olgos V. byloje priminė, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras.
„Šios įstatymo nuostatos suponuoja tai, kad sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo eigos, kaltinimų pareiškimas galimai nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, jų apimtis ir turinys yra išimtinė prokuroro, o ne bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Todėl ir klausimų, susijusių su kitų asmenų galimu dalyvavimu padarant nusikalstamas veikas bei jų patraukimu baudžiamojon atsakomybėn, sprendimas priklauso išimtinai ikiteisminio tyrimo subjekto kompetencijai“, – paskelbė Apeliacinis teismas.
Pasak jo, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui, įstatymas įpareigoja būtent prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista.
„Taigi, teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka pagal nuteistosios O. V. ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus, negali peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir pasisakyti dėl kitų asmenų ar jų veikų, dėl kurių byla nebuvo perduota teismui“, – konstatavo Apeliacinis teismas.
