Svarstant dėl papildomų lėšų Gynybos fondui, iš pradžių tinkamiausiu buvo laikomas pasiūlymas vienu procentiniu punktu padidinti pelno ir pridėtinės vertės mokesčius.
Tačiau Vyriausybė pritarė kitokiam Finansų ministerijos parengtam projektui, pagal kurį būtų keliamas pelno mokestis bei labiau, nei numatyta trejų metų plane, didinami akcizai.
Pavyzdžiui, etilo alkoholiui kasmet jie turėtų didėti maždaug po 11 proc., alui bei vynui – apie 16 proc. Cigaretėms šis mokestis irgi augtų labiau – po 8,5 proc., kaitinamajam tabakui – po 12,5 proc., elektroninių cigarečių skysčiams – net po 60 procentų.
Kaimynai galės džiaugtis
Tačiau prieš Gynybos fondo pakete esančių projektų svarstymą buvo registruojama vis daugiau Seimo narių siūlymų, kurie galėjo dar labiau sujaukti akcizinių prekių apmokestinimą.
Antai keli parlamentarai siūlė dar ženkliau kelti mokesčius elektroninių cigarečių skysčiui ir kaitinamajam tabaku, remdamiesi tuo, kad šie produktai itin populiarūs tarp jaunimo.
Nors elektroninių cigarečių atžvilgiu toks teiginys tikrai pagrįstas, bet kaitinamasis tabakas nėra paplitęs tarp nepilnamečių, kaip ir nėra jiems lengvai prieinamas.
„Lietuvos rytas“ jau anksčiau rašė, kad dėl reikšmingų kainos skirtumų, kuriuos daugiausia lemia akcizo mokestis, iš kaimyninės Lenkijos jau gabenamos ne tiktai cigaretės, bet ir kiti tabako produktai, kurie platinami per uždaras grupes feisbuke.
Ar tokia banga netaps dar galingesnė, jeigu kainos ims skirtis dar ženkliau?
Buvęs Lenkijos finansų ministerijos Akcizų departamento direktorius, o dabar – mokesčių ekspertas Wojciechas Bronickis įsitikinęs, kad taip gali nutikti.
„Akcizas yra mokestis už nuodėmę. Veiksmingiausia jį apskaičiuoti pagal tam tikro produkto neigiamą poveikį aplinkai ar žmogui. Kitaip tariant, kuo produktas žalingesnis, tuo akcizas jam didesnis.
Būtent dėl to mokesčiai stipriam alkoholiui didesni nei alui, todėl ir elektromobiliai apmokestinami mažiau nei transporto priemonės su vidaus degimo varikliais.
Akcizas yra ir kainą smarkiai lemiantis veiksnys. Jei valstybė vykdo išmintingą ilgalaikę akcizų politiką, ji turi skatinti piliečius rinktis mažiau kenkiančius ar aplinkai draugiškesnius produktus.
Pavyzdžiui, tabako gaminių atžvilgiu Lenkija turi ilgalaikį planą, pagal kurį akcizas jiems didinamas po 10 procentų kasmet.
Dabartiniai tarifai Lietuvoje jau didesni nei Lenkijoje, o nauji fiskaliniai pakeitimai juos dar labiau išaugins.
Akivaizdu, kad tai turės įtakos kainų skirtumams abiejose šalyse ir išaugins tarpvalstybinės prekybos apimtį“, – sakė W.Bronickis „Lietuvos rytui“.
Beje, lietuvių išlaidos Lenkijoje per praėjusius metus išaugo 17 proc. ir jau priartėjo prie tokio lygio, koks buvo prieš pandemiją.
Iš lenkų galima pasimokyti
Pasak Lenkijos mokesčių eksperto, kaimyninėje šalyje skirtumas tarp akcizo cigaretėms ir kaitinamajam tabakui siekia apie 70 proc. ir išliks toks dar ilgai.
Tai labai svarbu, nes, remiantis Lenkijos mokslų akademijos apskaičiavimais, rūkaliai kasmet šalies biudžetui kainuoja apie 50 milijardų zlotų (11,5 mlrd. eurų).
Tiek atsieina jų ligų gydymo išlaidos, nedarbingumo išmokos ir sumažėjęs produktyvumas.
„Valstybė turi skatinti rūkalius rinktis mažiau kenksmingus produktus.
Aišku, akcizai negali sutrikdyti rinkos pusiausvyros ir suteikti pirmenybės vienai ar kitai alternatyvai, jeigu jų žalingumas yra panašus.
Vartojant elektronines cigaretes ar kaitinamąjį tabaką neišsiskiria dervos ir toksinai, kitaip nei rūkant įprastas cigaretes, todėl padariniai sveikatai yra aiškiai mažesni.
Valstybėse, kurios netaiko skirtingo šių produktų apmokestinimo mechanizmo, mokesčių mokėtojai turi atlyginti už fiskalinės politikos klaidas.
Lenkijoje nuo ligų, kurias sukelia rūkymas ir dūmų su dervomis bei toksinais įkvėpimas, kasmet miršta 80 tūkstančių žmonių. Beveik 30 procentų lenkų pripažįsta kas dieną rūkantys cigaretes! Tai labai daug.
Švedija, taikydama išmintingą politiką, rūkančiųjų sumažino iki vos 5 proc. Tad toks pavyzdys galėtų išgelbėti daugybę gyvybių tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje.
Tai labai svarbu tiek sveikatos, tiek ekonominės politikos, tiek demografijos požiūriu, ypač jeigu dar prisiminsime grėsmes iš Rytų.
Mano asmenine nuomone, išlaikyti didelį tradicinių rūkalų vartotojų procentą mūsų regione naudinga tik Rusijai.
Galiausiai būtina paminėti, kad išmintinga ilgalaikė akcizų politika turi didelės įtakos ir šešėlinei rinkai.
Lenkijoje ji jau kelerius metus užima tik apie 5 procentus ir yra viena mažiausių Europos Sąjungoje“, – aiškino W.Bronickis.
Siūlymų lavina pavojinga
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė praėjusią savaitę pripažino, kad, be Vyriausybės parengto projekto, buvo registruojama vis daugiau parlamentarų siūlymų dėl akcizo.
„Žinoma, tai yra grėsmė, kad gali būti sujaukta akcizų sistema, ką jau kalbėti apie tai, kad diskusijos tampa klampesnės tiek laiko, tiek turinio atžvilgiu. Mano nuomone, Vyriausybės siūlymas yra labiau subalansuotas ir argumentuotas, o pavieniai Seimo nariai kartais padėtį regi fragmentiškai.
Tačiau toks yra teisėkūros procesas. Viskas sprendžiama Seimo posėdžių salėje“, – sakė komiteto vadovas.
Paklaustas, ar dar labiau, nei numatyta trejų metų plane, didėsiantys akcizai alkoholio ir tabako gaminiams nenulems didesnio pinigų nutekėjimo į Lenkiją, M.Lingė nesiėmė prognozuoti.
„Lenkijoje padėtis, matyt, lengvesnė, ten mažesni tabako gaminių kontrabandos mastai. Taip, Lietuva, palyginti su Lenkija, tikrai išsiskiria ir greičiausiai išsiskirs didesniais tarifais, tačiau Latvijoje ar Estijoje jie dar didesni, tad regione nesame išskirtiniai“, – sakė parlamentaras.
Tiesa, kitose Baltijos šalyse didesni nei Lietuvoje akcizai taikomi cigaretėms, mažesni – kaitinamajam tabakui.
Blogiausia – keisti proporcijas
Finansų analitiko Mariaus Dubnikovo nuomone, būtų sveikiausia, jei valdžia laikytųsi trejų metų akcizo didinimo plano, o Gynybos fondui finansuoti po vieną procentinį punktą pakeltų tiek pelno, tiek pridėtinės vertės mokesčius.
Tačiau, anot jo, prieš rinkimus politikai tam nesiryžta, todėl reikėtų palaukti, kol prasidės nauja kadencija.
„Akcizai turi būti keliami, tam ir rengiami trejų metų planai, tai yra normali politika. Pajamomis iš akcizų gali būti finansuojamas ir Gynybos fondas.
Tačiau keisčiausia, kad pilantis vienam pasiūlymui po kito keičiamos akcizų skaičiavimo formulės: skirtingoms prekių grupėms – skirtingi mokesčiai.
Kaitalioti proporcijas yra blogiausia. Pavyzdžiui, didžioji dalis akcizo surenkama iš tradicinių cigarečių ir stipraus alkoholio.
Pakeitus proporcijas ir labiau apmokestinus alų, vyną ar kaitinamąjį tabaką bus maišalynė, o įtaka biudžeto pajamoms bus menka“, – įsitikinęs finansų analitikas.
