Viena tokių priemonių gali būti Saugumo įnašas, apie kurio koncepciją plačiau papasakojo finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė.
– Saugumo įnašas. Kas tai yra ir kokiu principu pastarasis galėtų ir turėtų veikti?
– Saugumo įnašo idėja kilo dėl mūsų geopolitinės situacijos, dėl to, kad turime agresyvius kaimynus, kurie kelia grėsmę mūsų šaliai – išaugo poreikis finansuoti mūsų gynybą didesne apimtimi ir sparčiau. Žinoma, išaugusius poreikius reikėjo finansuoti iš tam tikrų šaltinių ir tam, kad būtų galima finansuoti gynybą, viena iš idėjų buvo Saugumo įnašas.
Saugumo įnašas būtų mokamas nuo draudimo sutarčių, nuo tų sutarčių, kurios susijusios ne su gyvybės draudimu. Pavyzdžiui, transporto, turto, papildomas sveikatos draudimas. Toks mokestis jau egzistuoja didžiojoje daugumoje Europos Sąjungos (ES) valstybių, bet Lietuvoje tokio mokesčio nebuvo, dėl to yra tam tikras teisingumas mokesčių srityje.
Kitos sritys moka pridėtinės vertės mokestį (PVM), o draudimo sektoriuje to nėra, todėl tai atitiktų tarptautinę praktiką – tai nebūtų visiškai išskirtinis mokestis. Jį įvedus šiomis aplinkybėmis, jis galėtų reikšmingai prisidėti prie mūsų saugumo situacijos.
Saugumo įnašo koncepcija yra konsultacijų stadijoje, tai nėra tam tikras teisės akto projektas, tai yra tik koncepcija, idėja, kuriai laukiama pastabų – ją tobulinsime atsižvelgę į socialinių, ekonominių partnerių, visuomenės, verslo atstovų pastabas.
– Dar pasikalbėsime, kaip galime pateikti rekomendacijas. Užtvirtinant – kas yra tas Saugumo įnašo mokėtojas?
– Saugumo įnašą mokėtų draudimo įmonės, tačiau jis būtų mokamas nuo sudarytų draudimo sutarčių, tai priklausytų nuo draudimo sutarčių vertės. Suprantame, kad mokestis būtų perkeltas vartotojams, tiek fiziniams asmenims, tiek juridiniams asmenims.
Žiūrint į tai, kiek dabar yra sumokama draudimo įmokų, tai, pavyzdžiui, 2023 metais buvo sumokėta 1,1 mlrd. eurų draudimo įmokų. Į jas taip pat įeina ir privalomasis transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas, bet jei mokestį moka fiziniai asmenys, koncepcijoje siūlome nuo privalomojo transporto priemonių draudimo žmonėms jo netaikyti ir tada pasižiūrėjus į pačią kompoziciją, didžiąją dalį šio mokesčio – apie 65 proc. – sumokėtų juridiniai asmenys, verslo subjektai, kurių draudimo sutartys yra reikalingos jų veikloje.
Tuo metu gyventojai nuo tokių mokesčių, kaip sveikatos draudimas, turto draudimas, transporto priemonių Kasko draudimas, mokėtų apie 35 proc. bendros sumos.
Žinoma, matydami situaciją draudimo rinkoje, per ankstesnius metus draudimo įmonių pelnas išaugo penkis kartus. Tikrai gali būti, kad kai kurios draudimo įmonės, galbūt norėdamos geriau konkuruoti rinkoje, kažkokią dalį mokesčio prisiims sau. Iš esmės, suprantame, kad tai yra lyg analogas PVM.
– Kalbant apie naują mokestį, greičiausiai lietuviams jau po truputį pasišiaušia oda, nepaisant to, ką jūs pasakojate – kad tai prisidėtų prie draudimo, kad įmonės galbūt galėtų padengti dalį išlaidų. Kaip visuomenei komunikuoti apie tokio mokesčio poreikį?
– Pagrindinis tikslas ir yra gynyba – mokestis keliautų į Gynybos fondą tiems tikslams, kurie yra atspindėti Gynybos fonde – tam, kad mūsų šalis būtų atsparesnė išorės grėsmėms, dėl to šiandien diskusijos nėra. Diskusija nekyla, kad tą sąskaitą turėtų apmokėti, o ją kažkas apmokėti turėtų. Skola nėra tas tvarus šaltinis finansuoti tokio masto poreikiams ir tokios trukmės įsipareigojimams, dėl to turi atsirasti nauji šaltiniai arba padidėti mokesčiai, kuriuos iki šiol turėjome.
Jeigu neturėtume tų poreikių ir nereikėtų Gynybos fondo, galima bet kokiu atveju diskutuoti apie tokį mokestį, nes turime tam tikrą sektorių, kuris yra išskirtinis, lyginant su kitais. Be to, matome gerąją užsienio praktiką.
Mokestis siektų 10 proc., kaip ir siūlome dabar. Tarkime, turto draudimo įmoka per metus vidutiniškai siekia 91 eurą, tai reikštų, kad padidinus įmoką, susidarytų papildomai vienas euras per mėnesį. Turbūt vartojimo įpročių tai nekeistų, bet indėlis į gynybą būtų tikrai svarus.
Planuojame, kad jei būtų patvirtintas 10 proc. draudimo sutarčių mokestis, Saugumo įnašas, gautųsi, kad per metus iš jo galima surinkti apie 100 mln. eurų – tai yra labai reikšminga suma. Jei ją paskirstytume žmonėms ir skirtingos sutarčių rūšims, papildomos sumos nebūtų reikšmingos.
– Matome ir kitų Europos šalių pavyzdžių, kuomet valstybės turi tokį patį mokestį, tačiau skaičiai smarkiai skiriasi: Vokietijoje tai yra apie 20 proc., kitose Europos šalyse kai kur mažiau ir kai kur daugiau. Ar jums pačiai, kartu su Finansų ministerija, teko stebėti pokytį ir kaip Europos šalys atrodo kitų šalių kontekste?
– Iš tiesų, tokios šalys, kaip jūsų paminėta Vokietija, Suomija ar Nyderlandai, jų Saugumo įnašo mokestis kartais būna artimas PVM. Dėl to jis yra net gerokai didesnis, nei siūlome mes. Tos šalys, kurios renka patį didžiausią mokestį ir didžioji šalis ES ir ne ES valstybės, tokį mokestį turi, ir mūsų pasiūlytas 10 proc. daugmaž atitinka šalių vidurkį.
Tikrai yra šalių, kurios, priklausomai nuo sutarties, taiko skirtingus mokesčius – kai kur jie gali siekti net 30 proc. Kadangi Lietuvoje mokestis būtų įvestas pirmą kartą, jo dydis atitiktų standartinę didžiosios dalies šalių praktiką ir vidurkį, medianą.
Žinoma, tose šalyse, kurios jis įvestas, gali rinkti didesnes pajamas biudžetui ir nukreipti toms sritims, kurios yra svarbios. Mūsų Saugumo įnašas keliautų į Gynybos fondą tam, kad atremtume išorines grėsmes, kad būtų stipresni, atsparesni – kiekvienas iš mūsų būtume saugesni.
– Kalbant apie dabartinę Saugumo įnašo koncepcijos ir įtvirtinimo situaciją, kur tas Saugumo įnašas yra šiai dienai ir kokie žingsniai dar laukia?
– Šiai dienai Gynybos fondas jau turi tam tikrus pasiūlymus, kurie yra teisėkūros procese. Kadangi Saugumo įnašas yra naujas mokestis, jis šiuo metu yra koncepcijos stadijoje ir yra pateiktas konsultacijoms su visuomene, su socialiniais-ekonominiais partneriais, su verslo atstovais.
Pastabų laukiame iki birželio 21 d., tuomet, kai gausime reakcijas, mokestį koreguosime taip, kad turėtų palaikymą. Taip pat atsižvelgsime į tuos aspektus, kurių galbūt koncepcijoje atspindėta nėra.
Labai laukiame pastabų, tikimės konstruktyvios diskusijos tiek su visuomene, tiek su verslu ir po birželio 21 dienos matysime bendrą paveikslą ir bus aišku, ar ta koncepcija gali judėti įstatyminės formos link, kokią ir esame pasiūlę, ar turėtų būti daromos tam tikros korekcijos.
