Už Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą priėmimo stadijoje balsavo 107, susilaikė 18, prieš 2 parlamentarai. Parlamentas pritarė ir lydintiesiems Akcizų, Viešojo sektoriaus atskaitomybės, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos, Valstybės skolos ir Pelno mokesčio įstatymams.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra akcentavusi, kad projektas reikalingas tam, jog būtų užtikrintas ne mažesnis, kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimas krašto apsaugai.
Ministrė prieš posėdį kalbėjo, kad didžioji dalis pajamų bus surinkta iš priimtų pelno mokesčio pakeitimų bei padidintų akcizų tarifų įvairiems produktams.
„Pirminiame projekte buvo prognozuota, kad 300 mln. eurų bus surinkta 2025 m., iš jų 50 mln. eurų susiję su vėliau priimamais sprendimais, t.y. Saugumo įnašo įstatymo. Dėl to turėsime diskusiją vėliau. Taip pat akcizų mokėjimas buvo išdėliotas per dvejus metus, reiškia, kad pirmaisiais metais bus šiek tiek mažiau pajamų ir iš jo bus apie 200 mln. eurų 2025 m.“ – tvirtino G.Skaistė.
„Tie sprendimai, kurie buvo sutelkti, beveik visi priimti, kad 2026 m. būtų pilna suma“, – aiškino ji.
G.Skaistės teigimu, pokyčių dėl verslo liudijimų atsisakymas projekte lems 32 mln. eurų netekimą, tačiau papildomų pajamų atsiranda dėl didesnio etilo alkoholio bei elektroninių cigarečių akcizų tarifo, negu buvo numačiusi Vyriausybė.
Seimas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo dedamosios visam kurui pakėlimui.
Parlamentas pritarė ir tam, kad elektroninių cigarečių skysčio akcizas 2025–2027 metais būtų didinamas po 150 proc. kasmet.
Konservatorius Vytautas Kernagis siūlė, kad akcizas 2025–2027 metais būtų didinamas po 150 proc. kasmet, kai Vyriausybė numatė 60 proc. didinimą kiekvienais metais. Balsų dauguma Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė V.Kernagio siūlytam variantui.
Taip pat nutarta, kad 2025 m. CO2 dedamoji benzinui bus 47 Eur/1 tūkst. l., žibalui 53,6 Eur/1 tūkst. l., naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliam, išskyrus gamtines dujas 66,8 Eur/t, akmens anglims 40,4 Eur/t, koksui ir lignitui 71 Eur/t ir šildymui skirtoms durpėms 24,8 Eur/t. Gazoliams saugumo dedamoji sieks 25 eurus/1 tūkst. l kitąmet, o tolimesniais metais dydis išliks 50 eurų/1 tūkst. l.
Nors dėl Akcizų įstatymo, numačiusio pokyčius kuro akcizų tarifų kėlimui, iš pirmo karto nepavyko nubalsuoti, pritrūkus užsiregistravusių parlamentarų, pakartotinai atlikus procedūrą lydinčiajam projektui buvo pritarta.
Parlamentarų nuomonės išsiskyrė
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas ragino dėl gynybos fondo susitarti vėliau, po būsimų Seimo rinkimų.
„Pasisakydamas prieš, kviečiu tik susilaikyti. Esame sutarę, kai kalbame apie gynybą, turime sutarti visi, nes gintis reikės visiems. Dėl to visos partijos esame pasirašę partinį susitarimą, kuriame numatėme, kryptis, finansavimą. Susitarimuose I.Šimonytė pasisakė tik savo monologu, ko norėtų“, – plenarinių posėdžių salėje kalbėjo D.Gaižauskas.
„Rinkimai po trijų mėnesių, ateis naujoji valdančioji dauguma, kariuomenės vadas, krašto apsaugos ministras, gal tik tada reikėtų sutarti dėl bendro gynybos fondo“, – pažymėjo jis.
Vis tik ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad sprendimų gynybos finansavimui reikia kaip įmanoma greičiau.
„Aš siūlau skubėti ir kuo greičiau. Šių pasiūlymų ir sprendimų turbūt reikėjo dar anksčiau, bet jie leidžia Lietuvai įsigyti ir nubrėžti saugios valstybės viziją, įsigyti to, ko reikia priešo atgrasymui ir gynybai“, – teigė A.Armonaitė.
„Aš kaip ekonomikos ministrė ir kaip Lietuvos pilietė noriu, kad Lietuvą užsienyje ir namuose pristatytume kaip saugią NATO šalį“, – tikino ji.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva prieš balsavimą komentare pabrėžė, kad didėjant gynybos finansavimo poreikiams, tikslinga išnaudoti visus esamus valstybės išlaidų optimizavimo rezervus.
„Tokių rezervų galima rasti peržiūrint valstybės funkcijas bei procedūras, darbo ir poilsio režimo lengvatas, privilegijas ir kitokiu pagrindu suteikiamas nedarbo dienas“, – galimus lėšų šaltinius įvardijo E.Leontjeva.
Tuo metu Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Mantas Zakarka atsižvelgdamas į siūlymus kelti akcizus alkoholiui, ragino neišbalansuoti visos akcizų rinkos sistemos.
25 mln. eurų fonde kasmet numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
Fondo dalį sudarys 4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 7,1 proc. – 2026 metais bei 7,4 proc. – 2027 metais ir vėlesniais metais. Numatoma, kad įstatymas jį priėmus įsigaliotų 2024 m. spalio 1 d.
Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m., planuojama, atneš 60 mln. eurų.
Valstybės gynybos fondas būtų skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas.
Ministrų kabinetas numato įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą, sukurti Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūrą, išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti.
Taip pat finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto, karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektus bei įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti.
