Priėmimo etape ketvirtadienį Seimas pritarė šioms Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teikiamoms įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jį lydinčio Užimtumo įstatymo pataisoms.
Už balsavo 87 parlamentarai, 8 susilaikė ir 1 buvo prieš.
Kaip teigia įstatymo iniciatoriai, siūlymais bus geriau sureguliuota atvykstančių migrantų priėmimo tvarka ir sprendžiama darbo jėgos trūkumo problema, kartu atsižvelgiant į šalies nacionalinio saugumo interesus.
„Spręsdami darbo jėgos trūkumo problemas, privalome nepražiūrėti grėsmių mūsų nacionaliniam saugumui, užkardyti piktnaudžiavimą migracijos procedūromis. (...) Nuo metų pradžios yra patikrina 4700 užsieniečių, nustatyta nemažai pažeidimų. Panaikinta arba neišduota daugiau nei 8 tūkst. laikinų leidimų gyventi, taip pat tokia priemonė kaip pasienio punktų uždarymas – visas šis kompleksas priemonių, kartu su šiuo įstatymu, mums leidžia kontroliuoti (migracijos – ELTA) procesus“, – prieš priimant įstatymą plenarinių posėdžių salėje ragindama palaikyti siūlymus kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Konservatorius Žygimantas Pavilionis taip pat džiaugėsi, kad naujieji siūlymai parodė parlamento vienybę dėl migracijos reguliavimo.
„Reikia padaryti viską, kad rinkimuose populistinės jėjos neeskaluotų šios temos, bandykime išaiškinti šitą gerą įstatymą – pirmą kartą istorijoje priimtas tikras migracijos lubas ir visus instrumentus“, – teigė politikas.
Visgi Laisvės frakcijos narys Artūras Žukauskas akcentavo, kad Lietuvoje vis dar trūksta nacionalinės migracijos politikos, kurioje būtų numatytas gyventojų darbo produktyvumo didinimas.
„Reikia pakeisti požiūrį į migraciją – skatinti ne asmenų imigraciją, o skatinti labai produktyvių įmonių augimą į migracijos sąskaitą. (...) Mes kviečiamės žmones, kurie tik mažina mūsų produktyvumą, dirba įmonėse, kurios sukuria labai mažą vertę, todėl tokiu būdu mūsų produktyvumo augimas gali būti sulėtintas“, – pabrėžė „laisvietis“.
Naująja tvarka griežtinamos užsieniečių įdarbinimo sąlygos bei taikomi papildomi reikalavimai jų darbdaviams – tokios įmonės turės teikti papildomos informacijos apie savo veiklą toje srityje, kurios licenciją turi ir kurioje ketina įdarbinti užsienietį,
„Įmonės (norinčios pasamdyti migrantus – ELTA) privalės turėti licenzijas, nebūti baustos už nepranešimą apie pasikeitusius duomenis arba melagingų duomenų pateikimą, taip pat turės vykdyti veiklą, kuriai ir kviečia užsienietį“, – akcentuoja vidaus reikalų ministrė.
Taip pat siūlymai įtvirtina, kad užsieniečiai Lietuvoje galėtų dirbti tik turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, numatyta atsakomybė darbdaviams, nemokantiems sutarto darbo užmokesčio.
„Siūloma darbdaviui nustatyti pareigą įdarbinti užsienietį visą darbo laiką (visą darbo dieną – ELTA), grąžinti pareigą darbdaviui pateikti informaciją apie visą užsieniečio turimą kvalifikaciją, patirtį, leisti užsieniečiui dirbti ne daugiau kaip pas keturis darbdavius, kai sudaroma darbo sutartis. Taip pat (...) atsisakyti galimybės atvykti dirbti į šalį pasinaudojus beviziu režimu arba su Šengeno viza“, – aiškina A. Bilotaitė.
Įstatymu keičiamas ir dirbti atvykstančių užsieniečių kvotos apskaičiavimo mechanizmas, kuriuo kvotos dydis kalendoriams metams negalės būti didesnis nei 1,4 proc. praėjusių metų liepos 1 dienos Valstybės duomenų agentūros (VDA) paskelbto Lietuvos nuolatinio gyventojų skaičiaus dydžio. Tai reiškia, kad įsigaliojus naujajai tvarkai Trečiųjų šalių darbuotojų skaičius per metus mažės iki 40 tūkst.
Taip pat įdarbinamiems užsieniečiams bus nustatytas 1,2 proc. bruto („ant popieriaus“) darbo užmokesčio siekiantis atlyginimas. SRDK siūlymu, į šį fiksuotą darbo užmokestį įtraukiami ir dienpinigiai. Šis pakeitimas, anot komiteto pirmininkės Paulės Kuzmickienės, tenkina tiek darbdavių atstovus, tiek parlamentarus.
Kaip aiškina VRM, pakeitimai leis trūkstamas darbo vietas užpildyti aukštos kvalifikacijos užsieniečiams, o Lietuvos ekonomika bus skatinama pereiti nuo konkurencijos mažesne kaina prie konkurencijos geresne darbo kokybe.
Tokiam vertinimui iš esmės pritaria ir įstatymo projektą svarstę Užsienio reikalų komitetas (URK) bei Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK). Tiesa, URK siūlymu darbuotojų kvota įsigalios tik nuo 2026 metų sausio 1 dienos, kad verslas spėtų prisitaikyti prie naujosios tvarkos.
Likusios įstatymo nuostatos, susijusios su imigracijos taisyklių griežtinimu, įsigalios nuo 2024 m. liepos 1 d.
Įstatymui – kritikos strėlės
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentės Elenos Leontjevos teigimu, įstatymo projekto rengėjai nepateikė argumentų, kaip atsisakius šiuo metu galiojančios tvarkos pagerės geopolitinių rizikų valdymas, rašoma pranešime spaudai.
Valstybės institucijos privalės užsiimti joms nebūdingomis funkcijomis, o ištekliai, kurie galėtų būti skirti saugumo ir kitoms jautrioms patikroms stiprinti, bus skirti tikrinti diplomus bei darbo pažymas. Priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus, prievolė tikrinti dokumentus, susijusius su darbuotojo kvalifikacija, teks Migracijos departamentui.
„Migracijos sistemoje naudojami įrankiai turi atliepti geopolitinę situaciją bei Lietuvos ūkio ir gyventojų poreikius. Šiuo laikotarpiu būtina sutelkti valstybės išteklius į atvykstančiųjų žmonių saugumo ir kitas dėl geopolitinių rizikų aktualias patikras, o ne įvedinėti naujus, beprasmius ir brangiai kainuojančius reguliavimus“, – teigė E. Leontjeva.
Įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti metinę apie 1,4 proc. populiacijos siekiančią kvotą užsieniečiams, kuriems tais metais buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. LLRI ekspertas Ernestas Einoris sako, kad verta svarstyti neįskaičiuoti į kvotos apimtį tų užsieniečių, kurie dirbtų ir gyventų savivaldybėse, kur gyventojų sparčiai mažėja.
„Tai leistų regioniniam verslui lengviau rasti darbuotojų, kurių trūkumas ypač opus dėl neigiamų demografinių tendencijų. Be to, didesnis darbuotojų skaičius regionuose prisidėtų prie regioninių savivaldybių biudžetų dėl sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio“, – sakė LLRI ekspertas.
Tokia aktyvi darbo migracijos regioninė politika pasaulyje nėra naujiena.
„Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija mini tokias šalis kaip Japoniją, kurios dalyje teritorijų darbo migrantams siūlomos paskatos atvykti arba likti kaimo regionuose. Korėja turi darbo jėgos migracijos programą sezoniniams darbuotojams kaimo vietovėse, administruojamą savivaldybių. Australijoje darbo migrantams kuriamos paskatos pasilikti ilgesniam laikui kaimo vietovėje, vėliau leidžiant persikelti į kitas šalies dalis“, – kalbėjo E. Einoris.
