Draudimas kaitinamojo tabako gaminiams su skoniu ir kvapu privertė tiek vartotojus, tiek gamintojus nedelsiant prisitaikyti prie naujos realybės, tačiau nesumažino entuziazmo dėl naujoviškų tabako gaminių. Priešingai, verslai nesnaudė – atsisakė kai kurių senųjų produktų, o rinką jau spėjo išvysti ne viena alternatyva.
Dar iki draudimo Lietuvoje kaitinamojo tabako rinkos dalis pastebimai išaugo – 2021–2023 m. laikotarpiu buvo fiksuojamas pokytis nuo 22,6 proc. iki 33 proc. Šiuo metu kaitinamojo tabako rinka šalyje sudaro 39,2 proc. visos tabako rinkos.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) 2021 m. atlikto tyrimo duomenimis, kaitinamuosius tabako gaminius bent kartą gyvenime buvo išbandę 17,9 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų.
Statistika atskleidžia, jog Lietuva pagal kaitinamojo tabako suvartojimą viena iš pirmaujančių Europoje. Pažymėtina, kad tai paskatino patraukli šių tabako gaminių kaina, palyginti su cigaretėmis. Akcizų dalis kaitinamojo tabako produktų kainoje 2023 metais buvo 28,8 proc. arba daugiau nei perpus mažesnė nei cigaretėse, kurių kainoje akcizai sudarė 60,8 proc.
Tačiau kai kurie pirkėjai kaitinamąjį tabaką, elektroninės cigaretes ar bedūmį tabaką renkasi ir dėl kitų priežasčių. Vienos iš tabako pramonės milžinių „British American Tobacco“ (BAT) vadovo Baltijos šalims Matthias Baltes vertinimu, lietuvių atvirumas naujoms technologijoms kartu su siekiu įsigyti mažiau kenksmingų produktų taip pat paaiškina išaugusį kaitinamojo tabako gaminių vartojimą.
„Tendencija rinktis mažiau kenksmingus, mažesnės rizikos produktus yra pasaulinė, ir ją pastebime daugelyje rinkų. Todėl tuo Lietuva nėra labai išskirtinė, tačiau pokyčių tempas čia yra stulbinantis, – situaciją rinkoje vertino M. Baltes. – Panašu, kad Lietuvos vartotojai yra labai atviri. Šiuo metu galiu kalbėti tik apie tabako rinką, tačiau „Glo“ sėkmė Lietuvoje rodo, kad vartotojai palankiai vertina naujausias technologijas.“
Alternatyvų ieško kitose šalyse
Draudimų kaitinamojo tabako produktams Lietuvoje M. Baltes nelaiko pertekliniais, tačiau svarstė, kad po jų įsigaliojimo spalio mėn. mėgstamų tabako gaminių su skoniais ir kvapais vartotojai galimai ieško kaimyninėse šalyse – Baltarusijoje, Rusijoje ar Lenkijoje.
„Šią susiklosčiusią situaciją galima laikyti tam tikra spraga, nes ji leidžia vartotojams įsigyti jiems įprastų produktų su skoniais, prie kurių jie pripratę, kitose šalyse“, – vertino jis.
Tačiau lietuvius kaimyninėse šalyse vilioja ne tik platesnis tabako gaminių ar siūlomų skonių asortimentas. Pavyzdžiui, Lenkijoje kaitinamojo tabako gaminiams taikomas akcizas yra mažesnis nei Lietuvoje, kas taip pat gali paskatinti norimų prekių ieškoti kaimyninėje šalyje.
M.Baltes teigimu, akivaizdu, kad padėtis gali netrukus pasikeisti, apribojimams įsigaliojus ir kitų valstybių rinkose. Lenkijoje įstatymo pakeitimo projektas dar šį mėnesį buvo pateiktas konsultacijai. Draudimas prekiauti šiais kaitinamojo tabako produktais Lietuvoje, taip pat kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, yra paremtas Europos Komisijos (EK) direktyva, kuri kilo iš minties, kad dėl pridėtinio kvapo ar skonio auga šių tabako gaminių vartojimas.
Draudimai paskatino inovacijas
Po naujų reguliavimo priemonių įsigaliojimo kaitinamojo tabako gaminiams su pridėtiniu skoniu ir kvapu verslams iš rinkos teko pašalinti dalį savo gaminių. Nepaisant iš pradžių kilusių iššūkių, anot BAT vadovo Baltijos šalims, apribojimai tapo akstinu inovacijoms.
„Vartotojams dažnai būna sunku, nes jie turi prisitaikyti prie to, kad rinkoje nebėra gerai pažįstamų produktų. Tačiau tokie pokyčiai taip pat skatina inovacijas. Norime, kad vartotojams būtų kuo lengviau pereiti prie naujos tvarkos.
Šios naujovės priskiriamos naujajai kategorijai, kuri apima mažiau kenksmingus, mažesnės rizikos produktus. Šiems gaminiams priskiriamas kaitinamasis tabakas, „Glo“ ir kiti sprendimai, pavyzdžiui, mažos tabako pagalvėlės „Velo“, taip pat elektroninės cigaretės „Vuse“.
Be to, rinkai neseniai pateikėme įrenginį „Glo hyper pro“. Siekdami išspręsti skonio draudimo problemą, pristatėme „Veo“ kapsules su Rooibos (siauralapio raibsteglio) augalu, žinomu, kaip raudonoji arbata, kurias galima kaitinti „Glo“ įrenginyje“, – pokyčius bendrovėje komentavo jis.
Šiuose kaitinamuosiuose žoliniuose gaminiuose nėra tabako, todėl jie nepatenka į Europos Sąjungos Tabako produktų direktyvos bei Lietuvos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo sritį.
Nors prie naujų apribojimų tabako pramonė gan greitai prisitaikė, bendrovės „British American Tobacco“ vadovas Baltijos šalyse pabrėžė, kad naujiems įrenginiams atsiduriant rinkoje, darosi vis sunkiau nubrėžti ribą tarp rinkodaros ir švietimo.
„Tai pilkoji zona, kurią reikia spręsti, – teigė jis. – Labai džiaugčiausi, jei galėtume pradėti dialogą su reguliavimo institucijomis ir išsiaiškinti, kas yra rinkodara, o kas – švietimas, ir kaip galėtume geriau šviesti savo vartotojus apie naujus gaminius.“
Vienos nuomonės nėra
Tiesa, Lietuvoje jau prieš draudimų įsigaliojimą buvo galima įsigyti kaitinamojo tabako gaminių be pridėtinio skonio ar kvapo bei įvairių ne kaitinamojo tabako produktų: rūkomųjų žolinių gaminių, neturinčių tabako, snuso su tabaku, nikotino pagalvėlių be tabako ir elektroninių cigarečių.
Vertindamas pasirinkimo įvairovę, M.Baltes pažymėjo, kad šiuo metu vykstanti tabako pramonės transformacija yra „pribloškianti“. „Tabaku prekiaujame jau daugiau nei 120 metų, o pirmasis tabakas buvo pradėtas vartoti prieš tūkstančius metų. Prieš dešimt metų niekas nekalbėjo apie kaitinamus tabako gaminius ar elektronines cigaretes, kurie buvo tik pradinėje vystymosi stadijoje.
Dabar šie gaminiai yra vartotojų gyvenimo dalis. Lietuvoje 50 proc. vartotojų renkasi mažesnės rizikos produktus“, – pažymėjo jis ir pridūrė, kad BAT ambicija yra 2035 m. 50 proc. pajamų gauti ne iš cigarečių gamybos ir pardavimų, o naujoms kategorijoms priklausančių mažiau kenksmingų produktų.
Vis dėlto vienos nuomonės dėl naujoviškų tabako gaminių keliamos rizikos neturi nei valstybės institucijos, nei sveikatos srities atstovai. Vieni netradicinius tabako gaminius siūlo vertinti taip pat griežtai kaip cigaretes, kiti mato kaip būdą, padedantį sumažinti su tradiciniais tabako gaminiais siejamą žalą.
Pasak M.Baltes, didėjanti naujų produktų tabako rinkoje paklausa rodo, kad tyrimų centrai yra būtini ilgalaikei strategijai. „Įrodymai padeda vyriausybėms, reguliavimo institucijoms, vartotojams ir mažmenininkams suprasti produkto naudą“, – paaiškino jis.
Tyrimų tik daugės
Daugiausia tyrimų, vertinančių naujųjų produktų poveikį, atliekami su tabako pramone susijusiuose centruose. Visuomenė, sveikatos priežiūros specialistai ir reguliavimo institucijos dažnai skeptiškai vertina tabako įmonių finansuojamus mokslinius tyrimus. Vis dėlto, BAT vadovo Baltijos šalyse M.Baltes teigimu, ši tendencija neišvengiama.
„Pirmiausia atsiranda naujovės, tada jau turime savo tyrimus, nes inovatyvius gaminius galime paleisti tik remdamiesi mokslu, – teigė M.Baltes. – Nepriklausomi tyrimai atsilieka, nes pirmiausiai laukiama pradinių pramonės tyrimų. Tačiau esu įsitikinęs, kad jų bus daugiau, ir tai yra teigiamas dalykas. Tai tik padės paspartinti pokyčius.“
Anot tabako bendrovės atstovo, naujųjų, inovatyvesnių gaminių sritis tik prieš dešimtmetį buvo pradėta vystyti. Pirmieji kaitinamojo tabako tyrimai buvo atlikti tabako gamintojos „Philip Morris International“ 2010 m. Kartu su savo kaitinamųjų tabako gaminių pristatymu, tais pačiais metais savo mokslinių tyrimų publikacijas taip pat paskelbė BAT ir kitos tabako bendrovės.
„Vis labiau populiarėjant netradiciniams tabako gaminiams, galima tikėtis daugiau tyrimų, – teigė M.Baltes. – Prieš dešimt metų ši sritis buvo dar tik pradedama kurti. Prireikė daug laiko, kad būtų atlikti išsamūs tabako tyrimai. Keičiantis visuomenės mąstysenai, ateityje galime tikėtis daugiau tyrimų tiek iš pramonės, tiek iš nepriklausomų šaltinių.“
