Tokios užsilikusių skolų valstybei išieškojimas gali smarkiai pabrangti, nes užsimota pakeisti jo tvarką.
„Vieno langelio“ reforma
Šiuo metu susimokėti tam tikras skolas valstybei – įvykdyti mokestines prievoles nėra sudėtinga.
Jas prižiūri VMI, ir jeigu žmogus, dirbantis, pavyzdžiui, pagal individualią veiklą, laiku nesumoka gyventojų pajamų mokesčio bei socialinio bei privalomojo sveikatos draudimo mokesčių, VMI netrunka subruzti.
Skolininkai sulaukia mokesčių inspektorių skambučių, – aiškinasi, tariasi, ir, jei žmogus neturi galimybės iš karto sumokėti visos sumos, sumoka mokesčius dalimis. Tas pat yra ir su žemės mokesčiu. Sunku jį sumokėti visą iš karto? Tereikia tartis su VMI ir sudaryti įmokų planą.
Tačiau visai kas kita, kai skolos kaupiasi pas žmones, neturintiems pakankamai pajamų pragyventi.
Jų išieškojimo procese dalyvauja antstoliai, ir jiems tenka gilintis į kiekvieno skolininko situaciją individualiai.
Nepaisydama to, Finansų ministerija pradėjo šluoti taką sumanytai „Vieno lankelio“ reformai, kuria siekiama Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) perleisti didelę dalį skolų išieškojimo procedūrų.
Pakeisti Mokesčių administravimo įstatymą sumanyta tam, kad VMI galėtų pati nurašyti nuo skolininkų sąskaitų lėšas už, pavyzdžiui, nesumokėtas baudas ar kitas neįvykdytas mokestines prievoles.
Tuo tarpu antstoliams būtų patikėta išieškoti skolas valstybei tik gerokai sudėtingesniais atvejais, – tuomet, kai skolininkų sąskaitose nėra pakankamai lėšų.
Birželio pradžioje Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Finansų ministerijos inicijuotai „Vieno langelio“ reformai nė neatsižvelgęs į ekspertų išvadas.
Nors minėtas komitetas užsakė du – Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto mokslininkų vertinimus apie numatomą teisinio reguliavimo poveikį, paaiškėjo, kad taip politikai tik atliko formalumą, – į mokslininkų pateiktas išvadas nebuvo atsižvelgta.
Įstatymas yra „stumiamas buldozeriu“ – skubama. Ketvirtadienį, birželio 20-ąją, Seime planuojama svarstyti jo pakeitimus bei tikimasi jį priimti per vasaros sesiją.
Ignoravo ekspertų išvadas
„Nors abu universitetai bei Teisingumo ministerija pateikė išvadas apie tai, kokį poveikį turėtų Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai, ką projekte būtinai reikėtų taisyti, svarstant šį teisės aktą Seimo Biudžeto ir finansų komitete į jokias ekspertų pastabas nebuvo atsižvelgta“, – sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros docentė dr. Vigita Vėbraitė.
Pasak jos, nors tam tikros organizacijos prašė politikų, kad būtų surengtas bendras Seimo Tesės ir teisėtvarkos bei Seimo Finansų ir biudžeto komitetų posėdis, to nebuvo padaryta – klausimai buvo svarstomi tik finansų ir biudžeto komitete.
„Teisės fakultetas gavo šešis konkrečius komiteto klausimus, į kuriuos paprašyta atsakymų, pavyzdžiui, koks tikėtinas skolų išieškojimo reformos poveikis būtų skolininkams, koks – kreditoriams, valstybei, antstolių veiklai ir dar porą kitų.
Tačiau mūsų parengta ekspertinė išvada iš tiesų komitete nė nebuvo svarstoma“, – patikino V.Vėbraitė.
Pasak jos, administruoti vienoje sistemoje skolas valstybei būtų gerai – pravartu žinoti, kokio dydžio yra ta skola. Tokio pokyčio ir užtektų tam, kad būtų galima gauti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) fondo lėšų.
Bet yra blogai, kad apskritai yra sumanyta įsikišti į teisinį procesinį reglamentavimą – į civilinius teisinius santykius bei skolų išieškojimo sistemą, kuri šiuo metu veikia efektyviai.
„Skolos apsunkina gyvenimą daugybei žmonių, nėra paprasta jas grąžinti. Bet dabar norima sudarkyti skolų išieškojimo sistemą, kurią reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas, o ne Mokesčių administravimo įstatymas.
Reformai nėra jokio objektyvaus poreikio. „Neabejoju, kad ji tik sukeltų painiavą ir sukeltų didelį nerimą rinkos dalyviams – skolininkams, antstoliams. Juo labiau kad šiuo metu funkcionuojanti sistema valstybei nė kiek nekainuoja. Tuo tarpu siūlomas įgyvendinti modelis padidintų valstybės tarnautojų skaičių bei skolų išieškojimo išlaidas“, – sakė V.Vėbraitė.
Kiekviena situacija – skirtinga
Anot V.Vėbraitės, natūralu, kad pavieniai žmonės išties pamiršta sumokėti baudas, gautas, pavyzdžiui, už viršytą greitį ar kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Yra žmonių, kurie vis atideda sumokėti, tarkim, žemės mokestį, kol apskritai pamiršta tai padaryti.
Tos pinigų sumos nėra didelės, ir mokestinės nepriemokos yra nuskaičiuojamos iš jų sąskaitų. Bet tai – lengviausia, ką gali padaryti VMI.
„Tuo tarpu gana dažnai baudos yra nesumokamos dėl to, kad jas gauna nemokūs asmenys. Jie žino, kad yra skolingi – regi prašymus sumokėti baudas, bet to nedaro. VMI su tokiais atvejais iki šiol nebuvo susijusi, nes tokių baudų išieškojimą vykdo antstoliai.
Su tokiais asmenimis reikia realiai dirbti – kiekviena situacija būna skirtinga. Su kiekvienu skolininku reikia dirbti individualiai, pavyzdžiui, negalima imti ir paprasčiausiai atrėžti skolą nuo darbo užmokesčio. Tai tenka daryti atsižvelgiant į Civilinio proceso kodeksą, tartis su darbdaviu, kad jis tam tikrą darbuotojo uždarbio pinigų dalį pervestų kaip jo skolą valstybei. VMI negalėtų imti ir to padaryti.
Nevalia būtų nuskaičiuoti skolos, jei skolininko sąskaitoje atsiranda, pavyzdžiui, pašalpa artimo asmens laidotuvėms. Arba sukrinta bedarbio pašalpa už porą ar tris mėnesius.
Nėra atsakyta į daugybę klausimų, nėra ir numatytos tvarkos, kaip VMI tas skolas nusirašytų – kaip apie praneštų skolininkams“, – aiškino V.Vėbraitė.
Svarbiausios reformos ydos
Turtingieji. Skolų išieškojimo reforma skirta žmonėms, kurie piktavališkai nesusimoka skolų valstybei, nors turi pinigų sąskaitose ir galėtų tai padaryti.
Pagal siūlomą Mokesčių administravimo įstatymo 106 str. pakeitimą VMI priverstinai išieškotų jų skolas, o tai reiškia, kad valstybė pati nemokamai padėtų atsiskaityti mokiems, piktavaliams savo skolininkams. Pavyzdžiui, jei baudą gavęs asmuo aplaidžiai jos nesusimokės, už jį tai nemokamai padarys VMI – visą skolos administravimo, išieškojimo kainą padengs paprasti, mokesčius laiku sumokantys žmonės.
Reformos kaina. Ekspertai paskaičiavo, kad vien pirmaisiais metais reforma kainuos 6 mln. eurų. Lėšų reikėtų programoms sukurti, jai administruoti, VMI darbuotojų algoms. Tai reiškia, kad vienos baudos išieškojimui valstybė skirs apie 70 eurų.
Kitas niuansas – antstolių paslaugų reikėtų gerokai mažiau, jie mažiau sumokėtų pajamų bei socialinio draudimo mokesčių, ir dėl to valstybės biudžeto kasmet nepasiektų po 3,8 – 4 mln. eurų.
Socialiai pažeidžiami – užribyje. Įgyvendinus reformą, VMI pagalba nepasieks tų žmonių, kurių sąskaitose nėra lėšų arba kurie gauna tik tokias lėšas, iš kurių skolos neišieškomos.
Tai – bedarbiai, socialinių pašalpų ir išmokų gavėjai, vaikų išlaikymo išmokų gavėjai ir kiti.
Tokių žmonių skolos būtų perduotos išieškoti antstoliams. Taigi labiau skurstantys žmonės už priverstinį skolų išieškojimą patys turės mokėti visą kainą.
Kadangi baudas gavę mokūs asmenys antstolių vykdomame priverstinio išieškojimo procese nebedalyvauyų, socialiai pažeidžiamiems žmonėms jų skolų išieškojimo kainos kiltų.
Nesąžininga politika. Visi valstybės skolininkai būtų skirstomi į dvi kategorijas: turinčius ir neturinčius lėšų sąskaitose.
Lėšų sąskaitose turintys valstybės skolininkai būtų privilegijuojami kitų valstybės skolininkų sąskaita.
Paradoksas – dauguma privilegijas gausiančių žmonų būtų administracinės teisės pažeidėjai. Jie sudaro apie 80–90 proc. valstybės skolininkų. Pavyzdžiui, kelių eismo taisyklių pažeidėjas, ne pirmą kartą nubaustas 200 eurų bauda ir turintis pinigų sąskaitoje, galės nebesukti galvos, kaip ją susimokėti, nes tuo pasirūpins VMI.
O darbo netekęs ir už šildymą 200 eurų įsiskolinęs daugiabučio gyventojas už savo skolos išieškojimą mokės pats.
Be to, antstolių paslaugos brangtų ir kitiems skolininkams bei kreditoriams, pavyzdžiui, mamoms, prisiteisusioms nepilnamečių vaikų išlaikymą (alimentus). Šiuo metu už antstolių paslaugą jos moka iki 20 eurų, po reformos joms tektų mokėti keleriopai daugiau.
„Vienas langelis“ – tik fikcija. Neįmanoma užtikrinti „Vieno langelio“ principo skaidant skolų valstybei išieškojimą tarp dviejų sistemų: VMI ir antstolių.
Vienas skolingas fizinis asmuo Lietuvoje vidutiniškai turi 5 antstolių išieškomas skolas. Taigi VMI perėmus skolų išieškojimą iš lėšų sąskaitose, daugelio žmonių skolas tuo pačiu metu išieškotų ir mokesčių administratorius, ir antstoliai.
Galimų ginčų sprendimas žmogui taptų sudėtingesnis ir truktų gerokai ilgiau. Pavyzdžiui, antstolis gautą skundą išnagrinėja per 5 darbo dienas, o antstoliui atsisakius patenkinti skundą , nagrinėjimas perduodamas apylinkės teismui (Civilinio proceso kodekso 510 str.).
Mokesčių administratorius skundus nagrinės 30 dienų – tiek numatyta Mokesčių administravimo įstatyme. Ginčui neišsisprendus, jį toliau nagrinės administracinis teismas, kuriame terminai taip pat ilgesni nei bendrosios kompetencijos teismuose.
Taigi prasiskolinusiems žmonėms tektų minti ir bendrosios kompetencijos teismų, ir administracinių teismų slenksčius.
