2024 m. institucija Lietuvai rekomenduoja laikantis fiskalinės drausmės, užtikrinti adekvatų finansavimą bendrai viešajam sektoriui, bei užtikrinant tvarų ir adekvatų pensijų finansavimą. Taip pat nustoti vėluoti naudojant Europos Sąjungos (ES) skirtas lėšas, ypatingai sprendžiant regionų ir energetikos problemas. Be to, stiprinti pirminę sveikatos priežiūros grandį, prevenciją.
Rekomendacijose taip pat siūloma mažinti darbo rinkos pasiūlos ir paklausos atotrūkį, atsižvelgiant ir į aukštojo mokslo sistemą, didinti produktyvumą investuojant į žiedinę ekonomiką.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, apžvelgdamas rekomendacijas išskiria Komisijos pastebėjimus regioninių skirtumų, pensijų ir ekonomikos konkurencingumo atžvilgiu.
„Šiais metais ataskaitoje ir rekomendacijose Lietuvai taip pat daug dėmesio skiriama regioniniams skirtumams ir Lietuvos ekonomikos konkurencingumui. Regioniniams skirtumams mažinti ir prieigai prie kokybiškų viešųjų paslaugų užtikrinti reikalingas glaudesnis savivaldybių bendradarbiavimas. Paslaugoms ir darbo vietoms koncentruojantis ekonominiuose centruose, ypatingai svarbu žmonėms sudaryti sąlygas jas pasiekti ir turėti gerai koordinuojamą ir funkcionuojančią viešojo transporto sistemą tiek regioniniu, tiek visos šalies mastu“, – aiškina M.Vaščega.
„Tuo tarpu norint užtikrinti ilgalaikį Lietuvos ekonomikos augimą, svarbu daugiau dėmesio skirti įgūdžių bei mokslo kokybei ir aktualumui, gerinti sąlygas investicijoms į inovacijas, žalesnę ir efektyvesnę gamybą“, – priduria jis.
Tuo metu Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius pastebi, kad ataskaita parodo didelę skurdo ir pajamų atskirties problemą. Anot jo, Lietuvoje taip pat fiksuojamas didelis senjorų ir neįgaliųjų skurdo lygis – apie du kartus didesnis, nei ES vidurkis.
„Vėl esame treti nuo galo ES pagal pajamų nelygybę – nuo 2017 iki 2021 m. situacija nuosekliai, bet nežymiai gerėjo, tačiau 2022 metais nelygybė vėl pradėjo augti. 20 proc. turtingiausių Lietuvos žmonių gauna 6 kartus didesnes pajamas, nei 20 proc. skurdžiausių. 2022 metais esančių skurdo rizikos grupėje daugiau nei kas penktas gyventojas, kai ES vidurkis 16,5 proc.“ – savo „Facebook“ paskyroje komentavo V.Sinkevičius.
„Net 41,4 proc. Lietuvos senjorų patenka į skurdo ir socialinės atskirties rizikos grupę – tai daugiau nei dvigubai viršija ES vidurkį, į skurdo riziką taip pat patenka daugiau nei kas trečias neįgalus asmuo Lietuvoje – ypatingai prastas rezultatas ES lygiu“, – pabrėžė eurokomisaras.
Eurokomisaras pastebi ir tai, kad Lietuvos pramonė, lyginant su Europos vidurkiu, sukuria daugiau atliekų, bet jų perdirba mažiau.
V.Sinkevičius taip pat išskiria, kad Lietuvoje viešosioms paslaugoms skiriama dvigubai mažiau lėšų, nei ES vidurkis, o didžiausias laisvų darbo vietų skaičius užfiksuotas viešajame sektoriuje. Negana to, anot jo, tokių paslaugų ir joms reikalingo personalo poreikis tik didės.
„Sveikatos ir socialinei apsaugai skiriame apie 2 trečdalius ES vidurkio, o santykinis finansavimas taip pat sumenko. Lietuvai tai itin jautri tema, nes turime sparčiau senstančią visuomenę, nei daugumoje kitų Europos valstybių – tad mūsų poreikis didesnis, augs greičiau, o finansuojame šias paslaugas silpniau nei dauguma“, – komentavo V.Sinkevičius.
EK rekomendacijos Lietuvai: reikalingas geresnis viešųjų paslaugų finansavimas, nelygybės sumažinimas
EK Lietuvai rekomenduoja užtikrinti pakankamą sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir bendrųjų viešųjų paslaugų finansavimą. Pasak institucijos, nepakankamą viešųjų paslaugų finansavimą, kuris neigiamai veikia kokybę, nulemia mažos biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto, kapitalo, transporto priemonių mokesčiais. EK pabrėžia, kad dėl žemo bendrųjų viešųjų paslaugų finansavimo yra sudėtinga pritraukti kvalifikuotus specialistus į viešąjį sektorių.
Komisija taip pat pastebi, kad Lietuvos mokesčių ir išmokų sistemos poveikis mažinant skurdą ir pajamų nelygybę išlieka žemas, o pažeidžiamų grupių skurdo lygis išlieka reikšmingai aukštesnis nei ES. Pastebint, kad senatvės pensijų lygis Lietuvoje, palyginti su žmonių pajamomis prieš pensiją, yra vienas žemiausių Europoje, rekomenduojama didinti išmokų adekvatumą ir sistemos tvarumą.
Institucija pastebi didelius skirtumus ir šalies regionuose, ypač blogėjant demografiniai padėčiai. Tai neigiamai paliečia jų galimybę teikti paslaugas ir gebėjimą telkti išteklius. Negana to, viešojo susisiekimo sistema yra fragmentuota ir Lietuvoje viešu transportu naudojasi mažiausiai žmonių iš ES. Todėl EK skatina Lietuva mažinti regioninius skirtumus skatinant savivaldybių bendradarbiavimą ir gerinti viešojo susisiekimo sistemos koordinavimą. Lietuvai taip pat rekomenduojama spartinti ES sanglaudos politikos įgyvendinimą šalyje.
Institucija taip pat kritikuoja tai, kad Lietuvoje ankstyvos ligų diagnostikos, prevencinių programų, ligų tyrimų ir sveikos gyvensenos propagavimo programų apimtys išlieka nepakankamos ir siūlo stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą ir plėsti ligų prevenciją.
Apžvelgdama darbo rinkos padėti EK mano, kad Lietuvai reiktų didinti aukštojo mokslo atitikimą rinkos poreikiams, pritaikyti aukštąjį mokslą prie jos kaitos. Taip pat institucija Lietuvai rekomenduoja lengvinti sąlygas privačioms investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtra, nes verslo išlaidos šiems tikslams – vos trečdalis ES lygio.
EK pastebi, kad išteklių panaudojimo efektyvumas ir pakartotinis medžiagų panaudojimas yra gerokai žemesni, nei Europoje, tad ekonomiškos žiediškumas turi tapti vienu iš prioritetų.
Komisija taip pat šaliai parekomendavo daugiau dėmesio sutelkti vėluojančioms reformoms ir investicijoms, ypač mokesčių reformai. Pabrėžiama, kad pagal paskutinį Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ pakeitimą Lietuva iki 2026 metų pabaigos gali gauti 3,8 milijardų eurų ES subsidijų ir paskolų. Bet norint gauti šias lėšas, svarbu sparčiai įgyvendinti numatytas reformas ir investicijas.
Kasmet visoms ES valstybėms narėms teikiamos ataskaitos ir rekomendacijos yra analitinė pagalba bei ekonominės ir socialinės politikos koordinavimo instrumentas, padedantis siekti tvaresnio, pažangesnio ir įtraukesnio ekonomikos augimo visose Europos Sąjungos šalyse.
