Nors Vyriausybė siūlė išimtį taikyti lažyboms, komitetas tam nepritarė. Anot BFK pirmininko Mindaugo Lingės, toks taikymo principas būtų netinkamas.
„Vyriausybė įvertinusi pasiūlymus nutarė iš esmės pritarti įstatymų projektams. Tačiau vertinant ir tai, kad reguliavimas turi poveikį ir susijusiems verslams, tokiems kaip žiniasklaida ir sportas, įvertinti galimybę leisti atskleisti lažybų reklamą. Nes lažybose laikas yra ilgesnis tarp pinigų pastatymo ir rezultato“, – BFK posėdžio metu aiškino finansų viceministrė Vaida Markevičienė.
„Tarsi įgyvendintume tokį principą drausdami alkoholio reklamą, kad stipriajam ribojame, bet silpnesniam leidžiame. Jeigu kalbame apie visų priklausomybių mažinimą, turime kalbėti apie sureguliavimą, kai atsisakome visos reklamos, tik kalbame apie skirtingus terminus“, – teigė M.Lingė.
Sporto ir muzikos sektorių atstovai: liksime be paramos
Noras uždrausti lošimų reklamas iškėlė klausimų tiek sporto, tiek muzikos sektoriaus atstovams. Kaip posėdžio metu aiškino Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vydas Gedvilas, iš lošimų organizacijų sportas gauna milijonus eurų paramos, kurią reikės kompensuoti.
„Šiaip noriu pasakyti, ką reiškia azartinių lošimų bendrovių rėmimas sportui. Vien tik krepšinyje yra 3,5 mln. eurų rėmimas. Taip pat yra futbolas, kuris remiamas 1,5 mln. eurų“, – sakė V.Gedvilas.
„Galvojant apie visiška uždraudimą reikėjo pagalvoti, kaip kompensuosite sportui tą praradimą“, – pridūrė jis.
LKF prezidentas paminėjo, kad 5 sporto federacijos buvo pateikusios siūlymą apriboti reklamą, leidžiant vartotojams rodyti tik prekės ženklą.
„Mūsų siūlymas, 5 federacijų, kuris buvo pateiktas raštu. Ir jame išdėstyta nuomonė, kad lažybų prekinį ženklą būtų galima reklamuoti, bet papildomos informacijos apie lošimą būtų negalima vartoti. Ir tai tiktų ir bendrovėms ir, manau, sportininkams“, – aiškino jis.
Tuo metu Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo direktorė Vilma Venslovaitienė tvirtino, kad norinčiųjų lošti tokie draudimai nesustabdys, to toliau didinant apribojimus, tokie asmenys tiesiog tai darys nelegaliai.
„Žmones, priklausomus nuo lošimo reikia socializuoti ir gydyti, bet nereikia tokių drastiškų sprendimų. Nes uždraudus reklamą, žmonės tiesiog vis tiek loš, bet nelegaliai“, – tvirtino V.Venslovaitienė.
Klausimų dėl to, kaip verstis pradingus lošimo bendrovių paramai kėlė ir muzikos sektoriaus atstovai. Lietuvos muzikos verslo asociacijos tarybos narys Lauras Lučiūnas tvirtino, kad tos pačios lošimo bendrovės remia ir muzikos renginius, o pastarieji diskusijoje yra „išmetami už borto“.
„Toks įspūdis susidaro, kad diskutuojama išskirtinai apie reklamos draudimą ar sporto rėmimą, bet noriu pabrėžti, jog didžioji dalis muzikos renginių turi tuos pačius rėmėjus. Mums tokie renginiai yra gyvybiškai svarbūs. Kalbu apie festivalius, kurie generuoja nemažą dalį sektoriaus pajamų. Bet mes likome tarsi už borto“, – tvirtino L.Lučiūnas
Tuo metu asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai“ pirmininkas Martynas Tyla tvirtino, kad muzikos renginiai bus palikti be rėmimo. Taip pat jis iškėlė klausimą, kaip Vyriausybė įsivaizduoja žiniasklaidos išsilaikymą, uždraudus lošimų reklamą.
„Iš tikrųjų tai, kas yra pasiūlyta Vyriausybės, paliks be rėmimo. (...) Galbūt Vyriausybė galbūt ir šnekasi su tais pačiais žiniasklaidos atstovais dėl kompensavimo?“ – tvirtino jis.
VU psichologė: priimant sprendimus reikia atsižvelgti į žmonių, o ne verslo interesus
Posėdyje dalyvavusi Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorė psichologė Laima Bulotaitė teigė, kad šioje diskusijoje dominuoja verslo, o ne nuo lošimų kenčiančių asmenų interesai. Ji skatino institucijas nepasiduoti spaudimui ir sprendimus priimti nuo lošimų kenčiančių labui.
„Kiek atstovų yra pačių nukentėjusių žmonių, kiek atstovų organizacijų, kurios teikia jiems pagalbą ir kiek atstovų yra verslo?“ – BFK posėdžio metu klausė L.Bulotaitė.
„Priimant sprendimus turime atsižvelgti ne tiek į verslą, bet į tuos asmenis, kurie nuo to nukenčia“, – tvirtino ji.
Ji taip pat sukritikavo Vyriausybės siūlymą toliau leisti lažybų reklamą. Anot jos, neegzistuoja tokių azartinių lošimų, kurie mažiau pavojingi.
„Stebina pasakymas, kad lažybos mažiau rizikingos, nes tarp statymo ir rezultato yra daugiau laiko. Bet tai yra dar blogiau, nes sukuria daugiau įtampos ir streso“, – sakė psichologė.
„Nėra kažkokių lažybų ar azartinių lošimų, kurie būtų mažiau pavojingi už kitus“, – tvirtino ji.
Pavasarį Seime buvo pateiktos Azartinių lošimų įstatymo pataisos, kuriomis numatoma drausti azartinių lošimų reklamą. Siūlyme numatoma drausti skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. Priėmus įstatymo pataisas, Lietuvoje būtų draudžiama azartinių lošimų reklama, išskyrus tuo atveju, kai azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimas yra ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato.
Taip pat reklamos draudimas negaliotų tuo atveju, jei informacija apie azartinius lošimus būtų skelbiama lošimų organizavimo vietoje ar informacijos apie lošimus skelbime leidiniuose, kurie skirti tik lošimų verslo specialistams.
Įstatymas, jo priėmimo atveju, įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d.
