Tikimasi, kad pratęsus mokestį gynybos tikslams būtų sugeneruota 60 mln. eurų. Už įstatymo projektą priėmimo stadijoje balsavo 110, susilaikė 10, prieš – 1 parlamentaras.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė pažymėjo, kad sprendimas yra reikalingas dėl tebesitęsiančių išskirtinių aplinkybių.
„Šis sprendimas nėra labai malonus, nes laikinumą buvome apibrėžę dvejais metais, tačiau išskirtinės aplinkybės tebesitęsia ir indėlis, iš bankų sektoriaus, stiprinant gynybą, yra labai reikalingas ir prasmingas“, – antradienį parlamento plenarinių posėdžių salėje kalbėjo M. Lingė.
Vis tik sprendimui nepritarė liberalas Andrius Bagdonas, akcentavęs, kad pratęsiamas solidarumo mokestis siunčia blogą žinią šalyje veikiantiems verslams.
„Šiandien iš vieno verslo sektoriaus, kuris neplanuotai gavo daugiau pajamų, nei planavo (...) papildomai iš jo paimame dar lėšų ir paėmimą gražiai pavadiname solidarumu. (...) Manau, kad elgiamės neatsakingai ir valstybėje kuriame precedentus, kurie siunčia labai blogą žinią Lietuvoje veikiantiems verslams“, – pažymėjo A. Bagdonas.
Anksčiau Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė tikino nesuprantanti, kodėl bankai turi mokėti daugiau, nei kiti stambieji verslai.
Anot jos, jokiam kitam sektoriui, periodiškai gaunančiam didesnes pajamas dėl išorės sąlygų, tokie apmokestinimai nėra taikomi.
Politikų idėjoms nepritarė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva, kurios teigimu, bankų solidarumo mokesčio pratęsimas dar metams kuria pavojingą precedentą ir nubraukia svajones apie užsienio bankų atėjimą.
Vis tik pasiūlymą pratęsti bankų solidarumo įnašą palaiko šalies vadovas Gitanas Nausėda.
